Žemdirbiai reikalauja skaidriai dalinti ES paramą

Parašyta: 2016-01-18 | Kategorija: Aukštadvaris, Dusmenys, Lentvaris, Naujienos, Onuškis, Paluknys, Rūdiškės, Senieji Trakai, Tiltai, Trakai, Žemės Ūkis |
 Konferencijoje dalyvavo ir Trakų krašto delegatai


Konferencijoje dalyvavo ir Trakų krašto delegatai

Valdžios sprendimai
ne visada palankūs

Sausio 7 d. Varėnoje vyko Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) konferencija. Joje dalyvavo per 600 nenašių žemių ūkininkų iš visos Respublikos. Trakų rajonui atstovavo 60 ūkininkų. Dalyvauti konferencijoje, išsakyti savo mintis ir nerimą juos pakvietė LNŽNA pirmininko pavaduotojas, Tiltų kaime ūkininkaujantis Alvydas Verseckas ir valdybos narys, ūkininkas iš Senųjų Trakų Vladislav Kravčun.
Pasak jų, žemdirbiai – labai darbštūs, kantrūs žmonės, bet, kai mato ir jaučia, jog valdžioje esantys politikai ir pareigūnai vieną kalba, o kitą daro, kantrybė baigiasi. Belieka vienytis ir ginti savo teises.
Nedidelių ūkių pieno gamintojai, kiaulių augintojai yra jau bemaž sužlugdyti, matyt, atėjo eilė ūkininkaujantiems nederlingose žemėse. Nors buvo skelbiama, kad ES skiria daugiau išmokų žemdirbiams, bet nederlingų žemių ūkininkams nuspręsta iki 2020 m. palikti per pusę mažiau paramos nei 2007–2013 m. Nors sąlygos žymiai bloginamos, asociacijos nariai apie tai sužinojo paskutiniai ir tik iš nuogirdų. Daroma taip, lyg valdžia norėtų iš kaimo išvaryti ne tik vyresnius ūkininkus, bet ir jaunimą.

Situacija pasikeis tik bendrai dirbant

Konferencijoje dalyvavusi LR Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pagyrė LNŽNA ir jos pirmininką Juozą Baublį, jog jie yra aktyvūs, neleidžia užmigti valdininkams. Nes tik pasitarus, viską gerai apsvarsčius gimsta bendri, išmintingi sprendimai.
Žinia, ten, kur dalinami pinigai, gauti iš ES, visada verda aistros, kyla nesutarimai. Gauti pinigų nori ir tie, kurie tik apsimeta, kad ūkininkauja. „Sofų“ ūkininkai visais įmanomais būdais taikosi apgauti paramos dalintojus ir neretai jiems tai pavyksta. O sunkiai ir sąžiningai dirbantys ūkininkai iš politikų ir Vyriausybės girdi įgrisusį atsakymą „Pinigų nėra arba yra tiek, kiek yra“.

Paslaptingas žemėlapis

Jau kelinti metai sklando gandai apie tai, kad jau tuoj tuoj bus sudarytas naujas nepalankių ūkininkauti vietovių žemėlapis. Žemdirbiai nerimauja, kaip jis atrodys, kurie nauji rajonai į jį pateks, o kurie bus išbraukti. Pagal ES reikalavimus jis turėtų įsigalioti nuo 2018 m. Deja, iki šiol niekas jo oficialiai asociacijai nepristatė. Tik kai kurių asociacijos narių atkaklumo dėka pavyko tą užslaptintą dokumentą pamatyti.
Konferencijoje dalyvavęs LR Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas klausė V. Baltraitienės ir jos padėjėjo S. Cironkos, kokia burtininko lazdele mostelėjus naujame žemėlapyje derlingos pajūrio žemės tapo prastesnės už žemiausio našumo balus turinčius Trakų rajono smėlynus bei žvyrynus.
Žemės ūkio viceministras S. Cironka tikino, kad naujas žemėlapis ne užslėptas, o tik itin kruopščiai rengiamas, remiantis ES nustatyta bendra metodika.

Daug problemų, mažai
pasitarimų

Nors ir sakoma, kad žmogus planuoja, o Dievas iš tų planų juokiasi, bet žemdirbiai gyvena ne vien šia diena. Jie nori dirbti, plėsti ir modernizuoti savo ūkius, didinti produkcijos gamybą, ir tikisi, Žemės ūkio ministerijos vadovai laiku praneš jiems apie ES paramos skirstymo naujoves. Juolab, kad be papildomo finansavimo ūkininkauti nederlingose žemėse – misija neįmanoma.
Iki šiol išmokų taupymo naujovės ir tokių taisyklių projektai nebuvo derinti su nederlingų žemių ūkininkų interesus ginančia asociacija. Ir ministrė V. Baltraitienė, ir viceministrai ramino, kad nebus pakeistas nepalankių ūkininkauti vietovių žemėlapis, nebus keičiama iki šiol galiojusi ūkininkams palankesnė išmokų diferencijavimo tvarka. Bet paaiškėjo, kad atsirado naujos taisyklės. Išmokos bus žymiai mažinamos. Pasak J. Baublio, jokių metodikų ir skaičiavimų, kuriais remiantis pagrįstas kompensacinių išmokų diferencijavimas, ūkininkai nematė. Belieka apgailestauti, kad ūkininkams kasdien kyla daug problemų, o susitikimų su valdžios atstovais, kurie išklausytų, išgirstų, patartų, mažai. Dėl to žemdirbių krašte verslas tapo svarbesnis negu ūkininkavimas. Nėra jokio stabilumo.

Investicijos turi duoti pelną

Pasak konferencijoje dalyvavusio europarlamentaro Bronio Ropės, jis buvo išrinktas ir dirba Briuselyje tam, kad matytų ir girdėtų, ko reikia Lietuvai. Žemdirbiai privalo vienytis, rinktis, klausti, tartis. Yra ES šalys, kurios susikooperavusios iš valdžios ne prašo, o reikalauja. Reikia subalansuoti biudžetą taip, kad pajamos, gaunamos mieste ir kaime, būtų gana tolygios. ES parama skiriama ne šiaip sau, o kad Lietuvos ūkiai būtų gyvybingi. Negalima laikyti neapdirbtos žemės ir dar gauti už tai išmokas.

Priėmė rezoliuciją

Konferencijos dalyviai vienbalsiai pritarė pateiktam rezoliucijos projektui. LNŽNA ragina valdžios institucijas atsižvelgti į teisėtus žemdirbių reikalavimus: sugrąžinti 2007–2014 m. dydžio išmokas, supažindinti su rengiamu žemėlapiu, įtraukti į jį visas nederlingas žemes, remti jaunuosius ūkininkus, leisti afrikinio kiaulių maro buferinėse apsaugos zonose auginti savo reikmėms kiaules, greičiau skelbti sausras stichine nelaime, nekeisti žymėto dyzelino nustatytų normų, atkurti nuostatą, jog vienintelis darbingas ūkio šeimos narys nebūtų šaukiamas į kariuomenę, užtikrinti paramos taisyklių stabilų ir vientisumą.

Austra ZAPOLSKIENĖ

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *