Žuvusiųjų artimieji: „O Jūs ryžtumėtės?“

Parašyta: 2014-01-18 | Kategorija: Laisvės gynėjų diena |

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Viskas gražiai surikiuota, susodinta, papuošta – čia žali, čia, juodi, čia spalvoti. Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) 1990 m. kovo 11-osios salė pirmadienio rytą sulaukė daug garbių svečių, tarp kurių ir trakiškių – 1991 m. už Lietuvos laisvę žuvusiųjų Gintaro Žagunio (1957–1991) ir Stanislovo Orlavičiaus (1956–1991) artimųjų. Niekas nepaneigs, kad tądien atmosfera Parlamente buvo švelniai tariant įtempta – kiek kandokos kalbos apie šiandieninę Lietuvos Respubliką sujaukė ir taip sutrikusių susirinkusiųjų mintis. Nepabijoję kalbėti – liko palydėti piktais žvilgsniais, nenorintys girdėti – pakilo ir išėjo, gražiai kalbantys – liko tiesiog gražiai kalbantys.

Iškilmingame minėjime įžangos žodį tarė ir kalbėjo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, arkivyskupas Gintaras Grušas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas, Kėdainių rajono Krakių Mikalojaus Katkaus mokyklos moksleivis Evaldas Budzinikas. Jaunuolis savęs klausė: „Jei viskas pasikartotų, ar ginčiau? Juk sakyti ir daryti yra du skirtingi dalykai. Asmeniškai nežinau, ar turėčiau tiek drąsos“, – kalbėjo E. Budzinikas.

Minėjimo metu Seime taip pat buvo atidaryta 2013 metų Laisvės premijos laureatui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui skirta paroda „Tiesa išlaisvina“. Premiją gavęs, naujųjų laikų knygnešiu laikomas S. Tamkevičius, dėkojęs už įvertinimą, kalbėjo: „Padėkime šiandienos tėvams perduoti savo vaikams tas pagrindines vertybes, užtikrinančias ne tik šeimos sėkmę, bet ir padėsiančias išlikti Lietuvos valstybei tvirtais. Reikia būti sąžiningais. Darykime, neleiskime plisti jaunimo priklausomybės ligų plitimą. Sudarykime galimybes sekmadienius praleisti savo šeimose. Kurdami stiprias šeimas, sukursime stiprią Lietuvą“.

Ant buvusių Šv. Jokūbo ir Raudonojo Kryžiaus ligoninių pastatų buvo atidengtos atminimo lentos.

„Seime esu pirmąkart. Šiandien išsipildė mano sena svajonė patekti ir apžiūrėti Nepriklausomos valstybės, už kurią ir kovojo mano sūnus,  Parlamento rūmus“, –  kalbėjo Medininkų tragedijoje žuvusiojo Stanislovo Orlavičiaus tėtis, trakiškis Albinas Orlavičius. Jo sūnus, Muitinės departamento Vilniaus  muitinės inspektorius S. Orlavičius, tuomet dar dviejų mažamečių vaikų tėtis, 1991 m. liepos 31 d. buvo žiauriai nužudytas Medininkų pasienio kontrolės poste drauge su šešiais bendražygiais. „Tuomet visi tiesiog troško būti nepriklausomos nuo Sovietų Sąjungos šalies piliečiai – to ir siekė mano brolis. Ar šiandien atsirastų tokių, kurie eitų kovoti už Lietuvos nepriklausomybę, – nežinau. Greičiausiai, kad ne“, – apie tuometinį siekį pasprukti nuo SSRS priespaudos kalbėjo S. Orlavičiaus sesuo Aldona Andriulionienė. Po mirties S. Orlavičius buvo apdovanotas I laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.

Minėjime taip pat dalyvavo G. Žagunio artimieji – mama Aldona Žagunienė su dukra Ramune. G. Žagunis, pirmasis Lietuvos valstybės pareigūnas, 1991 m. gegužės 19-osios naktį žuvęs Krakūnų pasienio poste. Šiandien spaudoje pasirodžius straipsniams apie tai, jog sausio 13-ąją reikėtų laikyti švente, pergale prieš okupantus, artimieji neslepia skausmo ir laiko šią dieną kraupia tragedija, kurios metu neteko puikaus sūnaus, brolio. Ir visa tai – už nepriklausomą Lietuvą.

Kaip ir kasmet, ši diena Lietuvoje nuspalvinta juodomis spalvomis – dėl už šalį kovojusių ir kraupiai žuvusių piliečių. Belieka savęs klausti, ar esame dėkingi šiems žmonėms už vis dėlto laisvą Lietuvą, kuri šiuo metu yra visateisė Europos Sąjungos narė, kurioje žmonės puikiai žino savo teises, įstatymus, kurios piliečiai – mokslininkai, gydytojai, sportininkai ir visi kiti yra gerai žinomi visame pasaulyje kaip lietuviai.

Tenka išreikšti apmaudą, kad didžioji dalis jaunimo, paklausti, ar šiuo metu ryžtųsi kovoti už savo šalį, pasisakė neigiamai. Kyla klausimas, kodėl? Čia atsakymo nereikia. Apie visa tai, kas vyksta šalyje praneša žiniasklaida, kai kas patiriama savo kailiu. Vis dėlto apstu jaunų ir ne tik jaunų žmonių, kurie kuria gražią, teisingą Lietuvą, kurių darbai ir atsidavimas puošia mūsų šalį ir jie didžiuojasi būdami šios šalies piliečiai.

 

Evelina KISLYCH

Trakų rajono savivaldybės

Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė

 

Autorės nuotr.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *