Lėšų nebuvo skirta trečiojo tilto – iš Karvinės salos į Bažnytėlės salą – statybai, jis buvo numatytas, siekiant sukurti naują išskirtinę kultūrinę erdvę istoriniuose Trakuose
Trakų rajono savivaldybės merei,
Trakų rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo
darbo grupės vadovei Editai Rudelienei
ŽINIAI:
Lietuvos Respublikos Seimo nariui Nagliui Puteikiui
Kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson
Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkei Evelinai Karalevičienei
2017-09-07 Nr. S-(3.1.)-321
Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – TINP) direkcija, atsižvelgdama į 2017 m. pradžioje atsinaujinusį Lietuvos Respublikos kultūros ir gamtos paveldo Trakuose saugojimo neigimą ir ignoravimą, Trakų rajono savivaldybės merės Editos Rudelienės vadovaujamai įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo darbo grupei (toliau –
Trakų įvaizdžio) pateikė daug išsamių išaiškinimų bei realių siūlymų dėl tvarios Trakų miesto plėtros įgyvendinimo.
I
2017-08-29 įvykusiame Trakų įvaizdžio posėdyje dokumentais grindžiami išaiškinimai ir konkretūs pasiūlymai buvo ignoruoti ir be pagrindo atmesti. Deja, iš 2017-08-29 posėdyje dalyvavusių Trakų rajono savivaldybės (toliau –
TRS) darbutojų pasisakymų susidarė įspūdis, kad su TINP direkcijos pateiktais dokumentais nebuvo susipažinta.
Pavyzdžiui, TRS administracijos direktorius Darius Kvedaravičius eilinį kartą reikalavo, kad TINP direkcija inicijuotų valstybės saugomos – TINP teritorijos planavimo schemos pakeitimus, nors 2017-07-07 raštu1 TINP direkcija oficialiai priminė, kad:
1) dar 2008 m. buvo pateikti TINP planavimo schemos nauji sprendiniai, tačiau pati TRS be jokios teisinės priežasties šio specialiojo plano iki šiol nėra suderinusi;
2) 2015-07-18 Lietuvos Kultūros ministras įsakymu2 Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos pavedė atnaujinti TINP planavimo schemą.
Toks akivaizdus TRS administracijos direktoriaus D. Kvedaravičiaus tikras ar tariamas neinformatyvumas užkerta kelią dalykiniam tarpinstituciniam bendradarbiavimui ir verčia vietoje visiems trakiečiams svarbių darbų įgyvendinimo vėl ir vėl kartoti objektyvius faktus ir neigti subjektyvius prasimanymus.
II
TRS vyriausiojo architekto Povilo Montvilos pasisakymai apie tai, kad, jo manymu, TINP direkcija turi rūpintis ne vien Užutrakio dvaro sodybos revitalizavimu, bet ir dar kažkuo3, atskleidė, kad ir šis atsakingas darbuotojas nebuvo supažindintas su TINP direkcijos teikiama dokumentacija.
Todėl tenka priminti, kad dar 2017-06-12 raštu4 buvo nurodyta, kad Trakų miesto teritorija apima 1100,0 ha, pusę šio ploto užima ežerai ir želdynai, o 163,95 ha –
Trakų senamiestis (u. k. 17114) ir 84,65 ha – Užutrakio dvaro sodyba (u. k. 785).
Tai yra, TINP direkcija, patikėjimo teise valdydama Užutrakio dvaro sodybą, kompleksiškai revitalizuoja antrą pagal dydį Trakų miesto nekilnojamąją kultūros paveldo vertybę. Ir tai yra unikali situacija, kadangi panašaus mąsto kultūros kompleksais Lietuvoje tiesiogiai rūpinasi ne viena insitucija kaip yra Trakuose, o tiek valstybės, tiek ir savivaldos institucijos bendrai.
Pavyzdžiui, Palangos dvaro sodybos (u. k. 23429) rūmais rūpinasi Lietuvos dailės muziejaus (toliau – LDM) administracija, o Eduardo Fransua Andrė (1840-1911) sukurtu parku – Palangos miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga – „Palangos botanikos parkas“. Beje, Vilkaviškio rajono savivaldybė Paežerių dvaro sodyboje (u. k. 1029) pati savarankiškai puoselėja „Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centą“, perėmusi objektą iš LDM administracijos, o Druskininkų rajono savivaldybė Leipalingio dvaro sodyboje (u. k. 265) pati naujai įkūrė ir išlaiko kultūros centrą.
Taigi, priekaištauti TINP direkcijai, kad ji per mažai dirba, nėra pagrindo ir rodo tokius priekaištus darančių kompetencijos trūkumą. Pažymėtina, kad Trakų rajono savivaldybės administruojamoje teritorijoje yra kitas unikalus objektas – Lentvario dvaro sodyba (u. k. 15949), kuria skandalingai nesirūpina dabartiniai jos savininkai ir valdytojai – tiek gausybė privačių insvestuotojų, tiek pati TRS administracija.
III
Primename, kad TINP direkcija revitalizuoja ne vien tik Užutrakio dvaro sodybą, bet pagal kompetenciją rūpinasi ir visa eile kitų Trakų turizmo ir kultūros resursų. Pavyzdžiui, 2017-07-27 raštu5 pateikėme išsamią informaciją apie TINP direkcijos 2000-2003 metais vykdytus buv. Bernardinų kalvos Trakų miesto centre atgaivinimo darbus.
Deja, kaip jau esame informavę, parengtų dokumentų TRS UAB „Trakų šiluma“ ne tik kad neįgyvendino, bet vieną iškiliausių Trakų objektų apskritai prarado ir šiuo metu jis yra tapęs pavojinga lindyne miesto centre.
Šiandien jau tapo aišku, kad ir buv. Bernardinų kalvos detaliojo plano, kaip ir naujos TINP planavimo schemos, sprendiniai nugulė kažkur į gilius kai kurių TRS darbuotojų stalčius, kurie savo neveiklumą dangsto keldami reikalavimus kitiems.
IV
Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja akivaizdžios informacijos sklaidos bei racionalios analizės TRS administracijoje problemos bei yra kurstomi nepagrįsti politinio pobūdžio nepasitenkinimai, TINP direkcija teikia TRS merei E.Rudelienei objektyvią informaciją dėl turizmo ir kultūros išteklių Trakų mieste tvarios plėtros galimybių. Informuojame, kad tokios galimybės tebėra ir pačiame Trakų miesto cente – Salos ir Pusiasalio pilių komplekse.
Kaip puikiai žinote, į Trakų Salos pilį patekti galima dviem mediniais pėsčiųjų tiltais, kurie buvo pastatyti 1962 metais.
Primename, kad, praėjus daugiau nei 30 metų nuo tiltų pastatymo, 1997 m. jie jau buvo taip nusidėvėję, kad kėlė realų pavojų Trakų istorijos muziejaus (toliau – TIM) lankytojams. Apie pavojingus incidentus buvo nuolat kalbama to meto spaudoje. Deja, pavojingų tiltų nesiruošė remontuoti nei TIM, nei TRS administracijos, juo labiau, kad formaliai tiltai į muziejų Trakų Salos pilyje oficialiai buvo neapskaityti ir buvo tapę bešeimininkiais. Tai buvo labai patogi situacija to meto valdininkams išvengti ne tik atsakomybės, bet ir pareigos pasirūpinti konkrečiam tikslui viešam poreikiui tarnaujančiu objektu.
Atsižvelgdama į tokią skandalingą situaciją, TINP direkcija eilinį kartą ėmėsi inicityvos ir iniciavo dviejų – 72,1 m ir 107,9 m ilgio tiltų, vedančių į muziejų Trakų Salos pilyje, apskaitymą, inventorizavimą, teisinę registraciją bei perėmimą. Tai buvo padaryta 1998-11-16 aktu, kuriuo TRS meras Vytautas Mikalauskas perdavė, o TINP direkcijos direktorius perėmė griūvančius tiltus savo žinion.
1998 m. TINP direkcija iš karto užsakė tiltų į Trakų Salos pilį apšvietimo ir rekonstrukcijos projektą, kurį parengė AB „Paminklų restauravimo institutas“. Statybos darbų kaina tuo metu siekė 308,1 tūkst. litų.
Tiltai į muziejų Trakų salos pilyje buvo rekonstruoti 1999–2001 m. laikotarpyje. TINP direkcija tarp abiejų tiltų Karvinės saloje įrengė ir pėsčiųjų takus, sutvarkė salos želdinius, likvidavo sovietmečio kavinės griuvėsius, kurie buvo tapę greta veikiančių valstybės, savivaldos bei privačių institucijų pigia šiukšlių atsikratymo vieta.
TINP direkcija, vykdydama sukurto turto tinkamą eksploatavimą, apribojo transporto priemonių eismą sukurta pėsčiųjų infrastruktūra bei iki pat 2006 m. organizavo sukurto viešo turto trakiečiams bei turistams nuolatinę priežiūrą.
2006-05-04 TRS meras Vytautas Petkevičius6 „darbiniame, koordinaciniame, tarpiniame pasitarime“, matyt, vykdydamas TIM administracijos direktoriaus Virgilijaus Poviliūno prašymus, pareikalavo, kad TINP direkcija suremontuotus ir prižiūrimus medinius pėsčiųjų tiltus į Trakų Salos pilį perduotų TIM administracijai. Kadangi tam pritarė ir Kultūros ministerijos atstovai, TINP direkcija 2006-09-28 įsakymu7 TIM administracijai perdavė valdyti, naudoti ir disponuoti abu Trakų miesto pėsčiųjų tiltus. Pažymėtina, kad įsakymo preambulėje TINP direkcija aiškiai nurodė perdavimo aplinkybes, kurias atitinkamos institucijos visais būdais siekė pašalinti, tačiau tai joms nepasisekė, todėl šiandien yra žinoma, kas yra atsakingas už TINP direkcijos sutvarkytų tiltų perdavimą trečiajai šaliai ir vėliau vykusius procesus.
Taigi, 2006-10-02 aktu TINP direkcijos direktorius perdavė, o TIM administracijos direktorius perėmė du TINP direkcijos sutvarkytus tiltus8. Deja, kaip ir buvo galima nesunkiai nuspėti, netrukus pėsčiųjų tiltais bei takais į Trakų Salos pilį vėl buvo atnaujintas autotransporto judėjimas. Jau 2011 m. tapo akivaizdu, kad medinius tiltus vėl būtina kuo skubiau kapitaliai remontuoti, nes tais pačiais metais komerciniam renginiui tiltais vežant agregatus, vienas tiltų įlūžo ir tuomet Trakų Salos pilies lankytojus teko kelti valtimis. Tiltų niokojimo ir neatsakingo naudojimo istorijos tęsėsi ir vėliau.9
Pavojų lankytojams vėl pradėjusių kelti Trakų pėsčiųjų tiltų remontui Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, tarpininkaujant Kultūros ministerijai, kelis kartus skyrė būtinas lėšas. Šie darbai baigti 2016 metais.
Tačiau lėšos nebuvo skirtos trečiojo tilto – iš Karvinės salos į Bažnytėlės salą statybai, kuris buvo numatytas, siekiant sukurti naują išskirtinę kultūrinę erdvę istoriniuose Trakuose.
Primename, kad Galvės ežero Bažnytėlės saloje yra išlikę Vytauto Didžiojo statytos šv. Jurgio cerkvės, vėliau tapusios Sapiegų mauzoliejine koplyčia, griuvėsiai, kurie iki šiol neprieinami nei trakiečiams, nei turistams.
TINP direkcija inicijavo tilto į Bažnytėlės salą atkūrimo projektą, siekiant padaryti šią Trakų miesto dalį lankoma. Buvo siekiama sutvarkyti istorinius griuvėsius bei želdynus ir šioje sakralioje aplinkoje įrengti šiuolaikinės kultūros kamerinių renginių erdvę po atviru dangumi.
Apmaudu, kad lėšos naujam objektui Trakuose negalėjo būti skirtos, kadangi jų prireikė esamų Trakų pėsčiųjų tiltų pakartotiniam remontui. Deja, TIM administracija 2006 m. perėmė tik tuo metu buvusius geros būklės tiltus, tačiau neprisiėmė tolimesnių šios Trakų miesto dalies išvystymo tikslų.
TINP direkcija ne kartą ragino ankstesnius Trakų rajono merus kurti ir plėsti kultūrinę infrastruktūrą Trakų Salos ir Pusiasalio pilių komplekse, kurį intensyviai lanko tiek trakiečiai, tiek turistai. Deja, kol kas tilto į Bažnytėlės saloje esančius, Vytauto Didžiojo ir Sapiegų atminimą liudijančius griuvėsius, projektas nevystomas, nors tai akivaizdžiai padidintų tiek pačių Trakų lankomumą, tiek papildytų miestą turistinių objektų ir paslaugų įvairove, prailgintų turistų buvimo Trakuose laiką.
V
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, TINP direkcija siūlo į Trakų įvaizdžio posėdį įtraukti Trakų Salos ir Pusiasalio pilių komplekso tolimesnio vystymo klausimą, trakiečiams ir turistams atveriant šiuo metu vis dar nepasiekiamas Trakų centrinėje dalyje glūdinčias vertybes ir nenaudojamas kultūrines erdves.
Gintaras ABARAVIČIUS,
Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius
_______________________
1 2017-07-07 TINP direkcijos raštas Nr. S-(3.1.)-233 „Dėl turizmo ir kultūros išteklių Trakų mieste tvarios plėtros galimybių (III)“.
2 2015-07-18 Lietuvos Kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV-562 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo atnaujinimo“.
3 TRS vyriausiasis architektas P.Montvila nedetalizavo savo pageidavimų sąrašo.
4 2017-06-12 TINP direkcijos raštas Nr. S-(3.1.)-195 „Dėl turizmo ir kultūros išteklių Trakų mieste tvarios plėtros galimybių“.
5 2017-07-27 TINP direkcijos raštas Nr. S-(3.1.)-258 „Dėl turizmo ir kultūros išteklių Trakų mieste tvarios plėtros galimybių (V)“.
6 2004–2007 m. ir 2007–2008 m. TRS meras, kuriam už kyšininkavimą būnat meru 2017 m. birželio mėn. skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams. (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/korupcijos-byloje-nuteisti-buve-traku-savivaldybes-vadovai-isvenge-laisves-atemimo-bausmes-59-810030).
7 2006-09-28 įsakymas Nr.V-60 „Dėl turto perdavimo“.
8 2006-10-02 turto priėmimo ir perdavimo aktas.
9 http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/traku_istorinis_muziejaus_tiltas_remontuojamas/
Bernardinų vienuolyno liekanos
