Gegužės 16 d. Anapilin išėjo Elena Lenkauskienė, lietuvių kalbos mokytoja, klasės vadovė. Sukrečia, sujaudina toks netikėtas išėjimo faktas… per šv. Mišias, sekmadienio vidudienį, šviečiant kaitriai pavasario saulei, savojo gimtadienio išvakarėse…
Elena artimųjų žmonių, auklėtinių švelniai vadinta „Elyte“ buvo švelni, jautri, tikinti, mylinti gyvenimą, žmones, ypač savąją dukrą, vyrą, vaikus, gyvūnus, gamtą – visa, kas gyva. Mėgo knygą, visada po ranka gulėdavo knyga, kartais kelios knygos. Tokią mes ją prisimisime, tokią mes ją ir regėdavome. Gimnazijoje pradėjo pedagoginį kelią, čia atliko praktiką, čia tapo vyresniąja mokytoja, vėliau metodininke. Būta tokių darbo dešimtmečių, kai ji organizuodavo lietuvių kalbos mokytojų konferencijas, ruošė mokinius skaitovų konkursams, redagavo mokyklinį laikraštį „Klaustukas“, vertino valstybinio brandos egzamino abiturientų darbus, ruošė savo dukrą Ernestą rašinių konkursams, įdiegė, ne, perdavė motinos meile, krauju, pienu skaitymo meną – dukra, besimokydama gimnazijoje, buvo nominuota kaip daugiausia Trakų viešojoje bibliotekoje per metus perskaičiusi knygų skaitytoja. Džiugintų mamą tokio fakto pakartojimas. Atsisveikindami su mokytoja Elena dėkojame už pedagoginio darbo metus: pamokas, renginius, darbų taisymus, sveikinimo kalbas, dalyvavimą projektuose, klasės vadovo darbą, vadovavimą lietuvių kalbos mokytojų metodinei grupei ir daugelį kitų darbų, kuriuos atliko Elena. Liūdime, nes padėkos žodžius ištariame būtuoju laiku.
Netekome kolegės, besišypsančios, gera linkinčios mokytojos. Tebūna Tau, Elena, lengva gimtoji Aukštadvario krašto žemė ir gimtasis Raipolio kaimo kapinių kalnelis.
Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija
