Finansų ministerija nurodė, kad Trakų r. savivaldybės ir D. Nedzinsko įmonės mainai gali būti nuostolingi valstybei ir savivaldybei

Parašyta: 2017-04-20 | Kategorija: "Gelbėkim Trakus", Naujienos, Savivaldybė, Trakai |

Autobusų stotis apie 1970 m.

Atsakydama į Seimo nario Naglio Puteikio paklausimą, Finansų ministerijai nurodė, kad mainai tarp UAB „Trakų autobusai“, kurio vienintelis akcininkas yra Trakų r. savivaldybė, ir verslininko Dariaus Nedzinsko UAB „Trastas“ gali būti nelygiaverčiai, t. y. nuostolingi valstybei ir savivaldybei, nes privačiai įmonei faktiškai bus perleistos teisės į du kartus didesnį valstybinės žemės sklypą, nei jos išmainytas, be to, mainų sutartis sudaryta galimai pažeidžiant įstatymų ir teisės aktų reikalavimus.

Seimo nario N. Puteikio prašymu Finansų ministerija išnagrinėjo ir įvertino 2016 m. balandžio 12 d. mainų sutartį, pagal kurią UAB „Trakų autobusai“ perdavė UAB „Trastas“ nuosavybėn 47/100 pastato, esančio Trakuose, Vytauto g. 90, mainais į UAB „Trastas“ nuosavybės teise priklausantį 0,2067 ha žemės sklypą, esantį Trakuose, Vytauto g. 88.

 Ministerija nurodė, kad ši sutartis gali būti vertinama ne kaip mainų, bet kaip pirkimo-pardavimo sutartis, nes pagal ją UAB “Trastas” įsipareigojo Trakų raj. savivaldybei, kuri nėra mainų sutarties šalis, nežinia už ką ir dėl kokių priežasčių sumokėti 100 tūkstančių eurų, o šios sumos nesumokėjus savivaldybei – pervesti rašytinio pareikalavimo pagrindu 118 tūkst. eurų UAB “Trakų autobusai”, nors sutarties šalys konstatavo, kad mainomas vienodos vertės turtas be jokių priemokų. Todėl šiai sutarčiai turėtų būti taikomas Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašas, kurio 5 punktas numato, kad perkančioji organizacija tokį pirkimą, nuomą ar teisių įsigijimą organizuoja pagal jos reglamentuotą tvarką. Tačiau ministerija nurodė neturinti informacijos, ar transporto srityje veikianti UAB „Trakų autobusai“, kaip perkančioji organizacija, yra pasitvirtinusi ir nustačiusi tokią tvarką, ir pažymėjo, kad sprendžiant iš aplinkybių visumos, gali būti, kad UAB „Trakų autobusai“ netaikė minėto aprašo reikalavimų.

Be to, išnagrinėjusi mainų sutarties turinį Finansų ministerija nurodė, kad UAB „Trastas“ investicijos rezultatas būtų naujai sukurtas turtas – autobusų stotis, prekybos centras ir parkavimo aikštelė – kurį ši bendrovė ir UAB „Trakų autobusai“ įgytų bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, o atsidalinus sutarties šalims priklausančias dalis, UAB „Trastas“ nuosavybės teise priklausanti pastato dalis padidėtų iki 90 procentų. Kadangi ji būtų pastatyta 0,5881 ha valstybinės žemės sklype, tai įmonė galėtų be aukciono, už rinkos kainą įsigyti nuosavybės teises į šiai daliai priklausantį valstybinės žemės sklypą. Jeigu UAB „Trastas“ nesikreiptų dėl sklypo įsigijimo nuosavybės teise, ilgalaikės žemės nuomos teisės suteiktų jai galimybes naudotis žemės sklypu kaip savininkui, nes kiti asmenys juo naudotis negalės dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą valstybinės žemės subnuoma negalima. Taigi, kaip nurodo Lietuvos Respublikos finansų ministerija, galutinis mainų sutarties rezultatas būtų toks, kad UAB „Trastas“ taptų pastato dalies, kurioje galėtų vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, savininku, be to, kaip savininkas galėtų naudotis du kartus didesniu (0,5881 ha) valstybinės žemės sklypu, nei jos išmainytas žemės sklypas (0,2067 ha).

“Finansų ministerijai kyla abejonė dėl mainų lygiavertiškumo, nes galimai Trakų rajono savivaldybės taryba priimdama Sprendimą nevertino UAB „Trakų autobusai“ turimų teisių į 0,5881 ha valstybinės žemės sklypą, kurios faktiškai bus perleistos UAB „Trastas“ įgyvendinus sutartį”, – nurodyta Seimo nariui N. Puteikiui adresuotame rašte.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad 0,5881 ha valstybinės žemės sklypo nuoma UAB „Trakų autobusai“ buvo suteikta su konkrečia paskirtimi, t. y. siekiant patenkinti visuomenės poreikius užtikrinant tinkamą Trakų autobusų stoties funkcionavimą, tačiau akivaizdu, kad UAB „Trastas“ įgyvendinus projektą šiame sklype nebebus vykdoma Trakų autobusų stoties veikla, todėl kyla pagrįstas klausimas, ar po to, kai nebeliks statinio, kurio eksploatacijai buvo išnuomotas žemės sklypas, ir faktinei veiklai tapus nesusijusia su viešosiomis funkcijomis, būtų racionalu ir pagrįsta ir toliau valstybinės žemės sklypą nuomoti tomis pačiomis sąlygomis.

Be to, Finansų ministerija nurodė, kad vadovaudamasi sutarties turinio viršenybės prieš formą principu, pripažintu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, mano, kad pagal turinį mainų sutartis atitinka vieną iš viešojo ir privataus sektorių partnerystės formų – koncesiją, o pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 6 straipsnį koncesija suteikiama atviro viešo konkurso būdu, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. “Todėl manytina, kad Sutartis galimai yra sudaryta pažeidžiant koncesijų suteikimo teisinį reguliavimą”, – nurodoma Finansų ministerijos rašte.

Šį raštą, kaip ir anksčiau pateiktą Teisingumo ministerijos išvadą, Seimo narys Naglis Puteikis persiuntė Generalinei priokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai, kurioms yra pateikęs prašymą ištirti nesąžiningą mainų sandorį, du įstatymus galimai pažeidžiančius, neteisėtai priimtus teisės aktus – tuometinio Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Liesio (dabar Seimo nario) 2016 m. birželio 15 d. įsakymą ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. aktą – bei viceministro Renaldo Augustinavičiaus galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant viešojo intereso sąskaita patenkinti privačius Dariaus Nedzinsko ir jo verslo partnerių interesus (daugiau apie tai: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15289&p_k=1&p_t=171470&p_a=0)

Žemiau pridedamas Finansų ministerijos atsakymo Seimo nariui N. Puteikiui tekstas.

Lietuvos Respublikos Seimo nariui

Nagliui Puteikiui

 

Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybai

 

Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

 

   2017-04-     Nr. ((27.04-02)-5K-1705510)-6K-

 

Į 2017-03-10  Nr. SN-S-0310/2017

 

DĖL NESĄŽININGŲ MAINŲ, PRIEŠTARAUJANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIAM KODEKSUI  
     

Finansų ministerija susipažino su Jūsų 2017 m. kovo 10 d. raštu Nr. SN-S-0310/2017 „Dėl nesąžiningų mainų, prieštaraujančių Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui“ (toliau – Raštas), kuriame prašoma patikrinti, ar mainai nepažeidžia Finansų ministerijos priežiūros kompetencijoje esančių įstatymų. Norėtume atkreipti dėmesį, kad Finansų ministerijai nėra suteikti įgaliojimai oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo, todėl teikiame Finansų ministerijos nuomonę, kuri negali būti laikoma oficialiu teisės aiškinimu, taip pat nėra privaloma teismams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms bei kitiems asmenims.

UAB „Trakų autobusai“ su UAB „Trastas“ 2016 m. balandžio 12 d. sudarė mainų sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Trakų autobusai“ perdavė UAB „Trastas“ nuosavybėn 47/100 (keturiasdešimt septynias šimtąsias) pastato, esančio Trakuose, Vytauto g. 90 (toliau – Pastato dalis) mainais į UAB „Trastas“ nuosavybės teise priklausantį 0, 2067 ha žemės sklypą, esantį Trakuose, Vytauto g. 88 (toliau – Žemės sklypas). UAB „Trakų autobusai“ vienintelis akcininkas yra Trakų rajono savivaldybė, todėl Sutartis buvo sudaryta pritarus Trakų rajono savivaldybės tarybai (Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. S-61 „Dėl pritarimo sudaryti mainų sutartį“ (toliau – Sprendimas)).

Mainų sutarčių sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.432-6.435 straipsniai. CK 6.432 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos, jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų sutarties esmei. Mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamo daikto pardavėju, ir gaunamo daikto pirkėju. Pagal Sutarties 4.10 punktą, UAB „Trastas“ įsipareigojo Trakų rajono savivaldybei, kuri nėra šios sutarties šalis, neaišku dėl kokių priežasčių arba už ką, sumokėti 100 tūkst. eurų, o šios sumos nesumokėjus savivaldybei – pervesti rašytinio pareikalavimo pagrindu 118 tūkst. eurų UAB „Trakų autobusai“. Kadangi pagal mainų sutarties 2.7 ir 2.9 punktus sutarties šalys konstatavo, jog mainomas vienodos vertės turtas be jokių priemokų, o pagal sutarties 4.10 punktą šalys besąlygiškai sutarė, kad dėl po rekonstrukcijos sukurto turto sutarties šalys viena kitai jokios papildomos kompensacijos (skirtumo atlyginimo, priemokos, kitų mokėjimų) nemoka ir nemokės ateityje, dėl šio Sutartyje numatyto paramos mokėjimo Trakų rajono savivaldybei arba UAB „Trakų autobusai“, galima manyti, kad Sutartis vis dėlto nėra mainų sutartis, o pirkimo – pardavimo sutartis, kuriai būtų taikomas Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal Aprašo 5 punktą perkančioji organizacija, kuri atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punktą žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimą organizuoja pagal šios perkančiosios organizacijos reglamentuotą tvarką. Tačiau informacijos apie tai, ar transporto srityje veikianti UAB „Trakų autobusai“, kaip perkančioji organizacija, yra pasitvirtinusi ir nustačiusi tokią tvarką, Finansų ministerija neturi. Sprendžiant iš aplinkybių visumos, gali būti, kad UAB „Trakų autobusai“ netaikė Aprašo reikalavimų.

Nagrinėjant turto mainų sutarties turinį, pažymėtina, kad Sutarties pagrindu UAB „Trastas“ įsipareigoja kartu su UAB „Trakų autobusai“ įgyvendinti bendrą projektą. Tačiau savo lėšomis finansuoti šį bendrą projektą įsipareigoja tik UAB „Trastas“, Sutartyje įvardijamas kaip Investuotojas. Pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį Investuotoju laikomas juridinis ar fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka investuoja nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą. Investavimu pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalį laikomas šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytais būdais (tarp kurių – sukurti, įsigyti ilgalaikį turtą arba padidinti jo vertę) atliekami investuotojo veiksmai, kuriais jis įgyja nuosavybės teisę arba kreditoriaus reikalavimo teisę į investavimo objektą arba teisę šį objektą valdyti ir naudoti. Investuotojo sutikimas savo lėšomis finansuoti bendrą projektą gali būti laikomas investavimu, nes jo rezultatas – naujai sukurtas turtas: autobusų stotis, prekybos centras ir parkavimo aikštelė, kuris bus įgytas Investuotojo ir UAB „Trakų autobusai“ bendros dalinės nuosavybės teisėmis. Atsidalinus iš bendros dalinės nuosavybės Sutarties šalims priklausančias dalis, UAB „Trastas“ nuosavybės teise priklausanti pastato dalis padidėja iki 90 procentų. Kadangi ši pastato dalis bus pastatyta 0,5881 ha valstybinės žemės sklype, UAB „Trastas“ Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka galės be aukciono, už rinkos kainą įsigyti nuosavybės teises į pastatyto pastato daliai priklausantį valstybinės žemės sklypą. Jeigu UAB „Trastas“, kaip pastato savininkas, nesikreips dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo nuosavybės teise, ilgalaikės žemės nuomos teisės UAB „Trastas“ suteikia galimybes naudotis šiuo žemės sklypu kaip savininkui, nes kiti asmenys šiuo žemės sklypu naudotis negalės dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą valstybinės žemės subnuoma negalima. Galutiniame mainų sutarties rezultate Investuotojas tampa pastato dalies, kurioje jis galės vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, savininku, taip pat galės kaip savininkas naudotis 2 kartus didesniu (0,5881 ha) nei jo išmainytas žemės sklypas (0,2067 ha) valstybinės žemės sklypu.

Finansų ministerijai kyla abejonė dėl mainų lygiavertiškumo, nes galimai Trakų rajono savivaldybės taryba priimdama Sprendimą nevertino UAB „Trakų autobusai“ turimų teisių į 0,5881 ha valstybinės žemės sklypą, kurios faktiškai bus perleistos UAB „Trastas“ įgyvendinus sutartį. Be to, Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad 0,5881 ha valstybinės žemės sklypo nuoma UAB „Trakų autobusai“ buvo suteikta su konkrečia paskirtimi, t.y. siekiant patenkinti visuomenės poreikius užtikrinant tinkamą Trakų autobusų stoties funkcionavimą. Akivaizdu, kad po UAB „Trastas“ įgyvendinto projekto 0,5881 ha valstybinės žemės sklype nebebus vykdoma Trakų autobusų stoties veikla, todėl kyla pagrįstas klausimas, ar pasikeitus, tam tikru laiko momentu nebelikus statinio, kurio eksploatacijai išnuomotas 0,5881 ha valstybinės žemės sklypas ir faktinei veiklai tapus nesusijusia su viešosiomis funkcijomis, būtų racionalu ir pagrįsta valstybinės žemės sklypą ir toliau nuomoti tomis pačiomis sąlygomis. Dėl šio klausimo informuojame Nacionalinę žemės tarnybą, kuri šiuo atveju atstovauja valstybę kaip nuomotoją.

Finansų ministerija, vadovaudamasi sutarties turinio viršenybės prieš formą principu, pripažintu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, mano, kad pagal Sutarties turinį ši Sutartis galimai atitinka vieną iš viešojo ir privataus sektorių partnerystės formų – koncesiją, kurios sampratą, sutarties dalyką, koncesijos suteikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas. Pažymėtina, kad koncesija, kuri gali būti suteikta tik įstatymo nustatyta tvarka, apima ir valstybės bei savivaldybės turto (įskaitant žemę), valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų asmenų turto perdavimą koncesininkui, nustato koncesininkui perduodamas vykdyti veiklas, už kurias jis gauna pajamas iš trečiųjų asmenų, taip pat numato galimybę investuoti koncesininko lėšas į reikalingos infrastruktūros sukūrimą ir nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo ir kitas sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad visos minėtos sąlygos yra nagrinėjamoje Sutartyje. Pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 6 straipsnį, koncesija suteikiama atviro viešo konkurso būdu, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Todėl manytina, kad Sutartis galimai yra sudaryta pažeidžiant koncesijų suteikimo teisinį reguliavimą.

Sutartis buvo sudaryta Trakų rajono savivaldybės tarybai pritarus Sprendimu, kuris buvo priimtas pagal pateiktą sutarties projektą, kuris yra identiškas Sutarčiai, todėl galima teigti, kad Trakų rajono savivaldybės tarybai buvo žinomas Sutarties turinys ir galutinis šios Sutarties rezultatas. Finansų ministerija, pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatus (toliau – Nuostatai), patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, neturi įgaliojimų vertinti savivaldybių tarybų priimamų sprendimų teisėtumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 35 straipsnio 3 dalimi, priežiūros funkciją, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, atlieka Vyriausybės atstovai, kurie vadovaujasi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu nustatytais įgaliojimais. Finansų ministerija mano, kad pagal kompetenciją būtent Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje turėtų įvertinti Trakų rajono savivaldybės tarybos Sprendimo sudaryti Sutartį teisėtumą. 

Finansų ministerija informuoja, kad dėl Sutarties 2.7 punkte nurodytų atliktų mainomo turto individualių vertinimo ataskaitų vertinimo, siekiant išsklaidyti abejones dėl mainomo turto vertės ataskaitų atitikties, užsakovas (jo atstovas) arba turto arba verslo, kurio vertinimą atlikus parengta ataskaita, savininkas (jo atstovas), viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V1-349 „Dėl paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka, gali pateikti paklausimą Tarnybai jos išvadai dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams gauti. Manytume, jog prireikus, Vyriausybės atstovas galėtų kreiptis į minėtą tarnybą ir dėl turto vertinimo ataskaitų atitikties įstatymų reikalavimams.

Finansų ministras  

Vilius Šapoka

  1. Muzikevičienė, 239 0183, e.paštas ruta.muzikeviciene@finmin.lt
  2. Kašėta, 239 0206, e.paštas evaldas.kaseta@finmin.lt

 

 


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite