Į Lietuvą kasdien plūsta rekordiniai kiekiai apgaulingų skambučių. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, net iki 70 proc. visų tarptautinių skambučių gali turėti sukčiavimo požymių. Tačiau nuo spalio įsigaliojus naujam reikalavimui mobiliojo ryšio operatoriams keistis informacija, situacija keičiasi – nemaža dalis apgaulingų skambučių dabar sustabdoma dar prieš jiems pasiekiant gyventojus.
Per pastarąsias tris savaites vieno mobiliojo ryšio operatoriaus tinkle iš užsienio blokuojamų skambučių skaičius išaugo nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. per savaitę.
Jei numeris suklastotas arba kelia įtarimų, nuo spalio operatoriai jau gali jį užblokuoti, užlaikyti, automatiškai atsiliepti ar paleisti įspėjamąjį pranešimą, kad skambutis galimai yra apgaulingas.
Lapkritį – perpus mažiau bandymų sukčiauti
Iki šiol operatoriams trūko duomenų, kad galėtų patikimai įvertinti, ar iš užsienio atskriejęs skambutis yra tikras, ar numeris – suklastotas.
„Sukčiai tuo naudodavosi – jie užsidėdavo tarsi „kaukę“ ir atrodydavo lyg skambintų iš lietuviško banko ar institucijos numerio, nors iš tiesų skambindavo iš kitų šalių arba net internetinių platformų. Dabar operatoriai jau mato, ar numeris yra tikras, ar ne“, – aiškina RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.
Šios techninės priemonės gerokai apsunkina sukčių veiklą ir mažina jų daromą žalą. Tai patvirtina ir gyventojų atsiliepimai – lapkritį fiksuota beveik perpus mažiau pranešimų apie bandymus sukčiauti.
„Skaičiai rodo tikrai reikšmingą pokytį – bent kuriam laikui mums pavyko rasti savotišką priešnuodį. Tačiau, nepaisant institucijų pastangų, žmonėms patiems būtina išlikti budriems, stiprinti skaitmeninius įgūdžius ir gebėti atpažinti sukčių veikimą. Kovoje su sukčiais kritinis mąstymas yra svarbiausias ginklas“, – pastebi D. Kuliešius.
Kokių priemonių bus imtasi toliau?
Siekdama įvertinti jau taikomų priemonių efektyvumą ir būtinus žingsnius artimiausioje ateityje, RRT surengė ketvirtąją metinę diskusiją dėl sukčiavimo elektroninių ryšių priemonėmis (SCAM) prevencijos.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atstovė Živilė Kielienė priminė, kad problema toliau auga.
„Per pirmus tris šių metų ketvirčius buvo pasikėsinta išvilioti 48 mln. eurų. Finansų įstaigos sustabdė operacijas ir užkirto kelią 31,5 mln. eurų nuostolių. Skaičiai didesni nei pernai – tai rodo, kad sukčiai nesnaudžia. Jie nuolat tobulina metodus ir vis aktyviau pasitelkia dirbtinį intelektą, todėl turime būti dar budresni“, – pabrėžė ji.
Telefoninis sukčiavimas sudarė 21 proc. visų atvejų, arba 3,4 mln. eurų.
Diskusijos metu sutarta, kad kovai su telefoniniu sukčiavimu būtina derinti reguliacines ir technologines priemones, aiškiau reglamentuoti SIM kortelių registravimą ir naudojimą, gerinti duomenų apsikeitimo modelį bei stiprinti techninį ir analitinį bendradarbiavimą su teisėsauga.
„Didžiausią poveikį galima pasiekti tik nuosekliai bendradarbiaujant visoms institucijoms, o Lietuvoje taikomi sprendimai gali tapti pavyzdžiu ir kitoms šalims. Vykstantys įstatymų pakeitimai – pavyzdžiui, SIM spiečių veiklos draudimas, – yra svarbus žingsnis mažinant sukčiavimo infrastruktūros galimybes“, – teigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovė Eglė Maziliauskienė.
Anot jos, glaudus bendradarbiavimas leido atskleisti ir neutralizuoti profesionaliai įrengtus SIM spiečius – vienoje vietoje aptikta apie 75 tūkst. SIM kortelių iš įvairių šalių. Tai masinės sukčiavimo infrastruktūros dalis, kuri buvo sėkmingai neutralizuota.
RRT surengtoje diskusijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos policijos, elektroninių ryšių operatorių, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro, finansų sektoriaus ir RRT atstovai.






