Seminare dalyvavo ir diskutavo VVG atstovai iš įvairių Lietuvos regionų.
LEADER – kaimų gelbėjimo priemonė
Jaunimas, baigęs mokyklą, iškeliauja mokytis į didžiuosius Lietuvos miestus, kuriuose po studijų arba lieka, arba emigruoja ieškoti laimės užsienyje. Viena iš pagrindinių priežasčių – nėra darbo kaime. Tokiu būdu kaime lieka vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau ir tarp jų jau sunkiau rasti ūkininkaujančius žmones, vis daugiau žmonių atsisako laikyti ir tą karvutę ar arklį. Iškyla klausimas, kas liks iš tradicinio lietuviškojo kaimo? Kol dar nevėlu, šią problemą galima mėginti spręsti, tai ir siūlo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonė LEADER.
LEADER (pranc. Liaison Entre Actions de Développement de l’Économie Rurale) – tai veiksmų, skatinančių kaimo ekonomikos plėtrą, tarpusavio ryšys. LEADER yra ES iniciatyva, skatinanti kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese.
LEADER įgyvendinamas pasitelkiant VVG – viešuosius juridinius asmenis, partnerystės principu suburiančius pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios atstovus. 2014–2020 m. stiprinamas VVG kaip kaimo plėtros procesų katalizatorės vaidmuo – kaimo vietovių VVG privalės stiprinti savo veiklą aktyvinant kaimo gyventojus, skatinant juos aktyviau dalyvauti vietos plėtros strategijos įgyvendinime. Taip pat VVG turės ne tik administruoti vietos plėtros strategijas, bet ir teikti metodinę pagalbą bendruomeninėms organizacijoms, kitoms NVO vietos projektų įgyvendinimo metu (rengiant mokėjimo prašymus, atliekant pirkimus).
Pagrindinis LEADER programos tikslas kaimo plėtros srityje – skatinti tolygią regionų plėtrą; gerinti gyvenimo kokybę kaime; spręsti socialines, ekonomines ir aplinkos problemas, pasitelkus vietos gyventojus, kaimo nevyriausybines organizacijas, vietos verslininkus, vietos valdžios institucijas ir kitus kaimo plėtros dalyvius. Norint tai įgyvendinti, visų pirma reikia suburti veikti išvien bendruomenes, verslo ir vietos valdžios atstovus. Siekiant atgaivinti kaimą reikia telkti kaimo gyventojus, ugdyti jų gebėjimus veikti kartu bei stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis. Būtina atkreipti dėmesį į integruotą vietos plėtros strategijų rengimą bei organizuoti jų įgyvendinimą naujais metodais, tikslingai panaudojant vietos išteklius ir viešąją paramą.
Tuo tarpu (VVG) yra nelyginant ,,naktinis sargas“, ne tik saugantis, bet ir įgyvendinantis pagrindines LEADER programos nuostatas: skatinantis kaimo novatoriškumo plėtros principą, integruojantis iniciatyvius vietos gyventojus į problemų sprendimo būdus, atsižvelgiantis į kaimo vietovių poreikius, kuruojantis socialinę, ekonominę, aplinkosaugos veiklą. Vietos veiklos grupės priima strateginius sprendimus, kuriuose atsispindi pagrindiniai kaimo vietovių gyventojų poreikiai.
Jaunimo perspektyvos
Trakų r. Anupriškėse, Žemės ūkio ministerija (ŽUM) organizavo seminarą „LEADER“ metodo įgyvendinimo apžvalga ir šios priemonės perspektyvos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu“. Seminare buvo paminėti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos vertinimo rezultatai bei išsamiai aptartas būsimasis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo laikotarpis Lietuvoje. Taip pat buvo diskutuojama, kaip pritraukti žmones į kaimą, o ypač – jaunimą.
Seminarą įžangine kalba pradėjo žemės ūkio viceministras Saulius Cironka, seminarą moderavo – ministerijos Kaimo plėtros departamento (KPD) direktorė Vilma Daugalienė. Pranešimą apie LEADER metodo įtakos partnerystei ir iniciatyvų „iš apačios“ skatinimo vertinimą skaitė KPD programų priežiūros ir vertinimo vyriausioji specialistė Daiva Belevičienė. ŽŪM KPD Alternatyviosios veiklos skyriaus (AVS) vedėja Kristina Indriošienė aptarė Europos komisijos audito rezultatus dėl LEADER. ES Paramos skyriaus vyresnysis specialistas Tomas Keršys išsamiai apžvelgė dvisektorinės vietos veiklos grupės reikalavimus. AVS vyriausioji specialistė Sigutė Mečkovskienė kalbėjo apie vietos plėtros strategijų (VPS) atrankos 2014–2020 m. aspektus
Lietuvos kaimo gyventojų poreikių analizė rodo, kad iš LEADER lėšų prioritetine tvarka turėtų būti tenkinami gyventojų poreikiai, susiję su darbo vietų kūrimu ir jaunimo iniciatyvų skatinimu, t. y. galimybių sudarymu NVO projektais skatinti verslumą ir užimtumą, jauniems žmonėms sudaryti palankias sąlygas įsikurti ir kurti verslą, užtikrinti paslaugų teikimą vietos gyventojams 2007–2013 m. iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšų sutvarkytuose pastatuose.
Pagal naująjį Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos projektą LEADER priemonė bus skirstoma į kelias sritis: 1,5 mln. Lt skirta parengiamajai paramai (t. y. naujojo laikotarpio vietos plėtros strategijoms kurti), 381,6 mln. Lt – vietos projektams, atitinkantiems vietos plėtros strategijas, įgyvendinti (ne daugiau kaip 20 proc. šios sumos galės būti skiriama jų administravimui, t.y. VVG darbuotojų darbo užmokesčiui, biuro išlaikymo išlaidoms, darbuotojų mokymams, VVG atstovaujamos teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimui), 10 mln. Lt – VVG bendradarbiavimui. Tačiau svarbiausia – orientuotis į jaunimą ir darbo vietų kūrimą, nes pagal šią priemonę kaimuose bus galima sukurti daugiau darbo vietų, kas yra ypač aktualu.
Siekiant pritraukti jaunimą į kaimą, reikės gerinti jaunimo sąlygas kaime: tiek didinti jaunimo užimtumą, tiek kurti jiems naujas darbo vietas. 2014–2020 m. pagal LEADER priemonę siekiama pritraukti jaunimo ir jaunų žmonių iki 40 metų. Įgyvendinant šią priemonę, prioritetas bus teikiamas jaunimo ir jaunų žmonių teikiamiems projektams. Pabrėžtina tai, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu numatyta, jog VVG valdybų sudėtyje, turinčių teisę priimti sprendimus dėl finansuotinų projektų, reikia įtraukti jaunimo atstovų.
LEADER programos įgyvendinimo ypatumai
Lyginant naująjį etapą su ankstesniu pastebimi tam tikri dar papildomi pokyčiai. Įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programinio laikotarpiu reikalavimus, VVG teritoriją turėjo sudaryti kaimo vietovės, kurių bendras gyventojų skaičius yra nuo 5 000 iki 150 000 gyventojų, įskaitant miestus iki 6 000 gyventojų. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos reikalavimus, įgyvendinant vietos plėtros strategijas šiuo laikotarpiu VVG atstovaujama teritorija turės apimti kaimo vietoves, kurių bendras gyventojų skaičius sudarys nuo 6 000 iki 150 000 gyventojų, įskaitant miestelius ir miestus iki 6 tūkst. gyventojų. Pažymėtina, kad LEADER metodas negalės būti taikomas savivaldybių centruose.
Buvo nustatyti vietos plėtros strategijų atrankos principai, atsižvelgiant į sukauptą patirtį ir reikalavimus iš ES. Atrenkant VPS ypač didelį dėmesį nuspręsta skirti VVG partnerystės kokybei, VVG teritorijos gyventojų ir jų bendruomenių įtraukimo į VPS rengimą mastui. Atsižvelgta į tai, kad mažėja lėšų, todėl reikia atrinkti tik itin aukštos kokybės VPS, kuriomis įsipareigojama prisidėti prie daugiau ES kaimo plėtros prioritetų tikslinių sričių įgyvendinimo, kuriant kuo daugiau darbo vietų ir aktyviai įtraukiant jaunimą.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu LEADER programa buvo išties sėkminga: ,,LEADER programos dėka buvo sukurtos vietos veiklos grupės, kurios bendram darbui suburia bendruomenes, verslo ir vietos valdžios atstovus, telkia kaimo gyventojus, skatina vietos iniciatyvas. Kiekviena vietos veiklos grupė pasirengė ir įgyvendino vietos plėtros strategijas, kurias įgyvendinant buvo finansuojami įvairūs projektai. Lietuvoje, atsižvelgiant į kiekvienos teritorijos poreikius, projektų buvo labai įvairių. Apie 70 proc. vietos plėtros strategijoms įgyvendinti skirtų lėšų 2007–2013 m. buvo nukreipta į kaimų atnaujinimo (infrastruktūros gerinimo) projektus, kuriuos papildė vietos veiklos grupių iniciatyva remiamos veiklos arba vadinamieji ,,minkštieji“ projektai, taip pat verslo projektai.
Naujuoju programos laikotarpiu LEADER metodo įgyvendinimui bus skirta 6 proc. EŽŪFKP lėšų. Tokia pati EŽŪFKP procentinė dalis buvo skirta ir 2007–2013 m., tačiau atsižvelgiant į tai, kad viso fondo lėšų dydis mažėja, LEADER metodui 2014–2020 m. skiriamos lėšos atitinkamai mažėja 15 proc., t. y. LEADER metodui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos projektą planuojama skirto 393,15 mln. Lt (113,87 mln. EUR), o 2007–2013 m. buvo skirta – 462,5 mln. Lt (134 mln. EUR), – supažindino su skaičiais Vilma Daugalienė.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ,
Autorės nuotr.
