2015/2016 metų karaimų kalendorius
Lenkijos karaimų bendruomenė kiekvienais metais leidžia kalendorius, kurie turi dvigubą funkciją. Iš vienos pusės, karaimų kalendorius – laiko skaičiavimo sistema, pagal kurią metus sudaro 365 dienos, o kas ketverius metus yra keliamieji metai, kuriuos sudaro 366 dienos. Antra karaimų kalendoriaus funkcija yra šviečiamoji, skirta supažindinti skaitytojus su karaimų kultūra, istorija, paveldu ir su kitais svarbiais karaimų bendruomenei dalykais. 2013/ 2014 metų karaimų kalendorius buvo parengtas, norint supažindinti visuomenę su karaimų kulinarija ir parodyti, kad karaimai turi ne tik skanių kibinų, bet ir daugelį kitų puikių patiekalų[1]. 2014/2015 m. kalendorius pristatė mums pristatė karaimų istoriją ir pavedą per religiją, kultūrą ir pasaulėžiūrą[2]. Apie tiek vieną, tiek kitą kalendorių rašė ir Trakų rajono laikraštis „Trakų žemė“ šių metų balandžio 3 d. Nr. 13 (856). Naujausias Lenkijos karaimų bendruomenės išleistas kalendorius yra 2015/2016 metams. Šis karaimų kalendorius yra ypatingas, jis tarsi sveikina jau 25 –uosius metus egzistuojantį Lenkijos karaimų bendruomenės periodinį žurnalą „Awazymyz“ (Mūsų balsas“). Tačiau turinio prasme tai dar ne viskas. Jis taip pat pristato ir karaimų jaunimo veiklą.
Karaimų 2015/2016 m. kalendorius:
Liturgija ir pagrindinės šventės
Kaip ir visi kalendoriai, taip ir 2015/2016 m. kalendorius visų pirma yra skirtas nusakyti laikui, priskiriant dienoms kalendorines datas. Šiame karaimų kalendoriuje visų pirma pažymėti karaimų liturginiai metai ir jiems priklausančios šventės bei progos. Tačiau kalendorius daugumai iš mūsų, gyvenantiems pagal Grigaliaus kalendorių, yra neįprastas, nes metų pradžia datuojama balandį. Tai yra todėl, kad karaimų liturginius metus sudaro biblinės šventės ir progos. Jos yra apskaičiuotos, laikantis Biblijos teksto. Karaimų liturginių metų ciklas prasideda Jyl bašy (Metų pradžia), minima pirmojo pavasario mėnesio Artarych-aj (kovas-balandis) pirmąją dieną. To paties mėnesio 15-ąją dieną prasideda Tymbyl chydžy (Velykos), trunkančios savaitę. Nuo Velykų sekmadienio pradedamos skaičiuoti septynios savaitės iki Aftalar chydžy (Sekminių). Septintojo mėnesio Ajrychsy-aj (rugsėjis – spalis) pirmąją dieną švenčiama Byrhy kiuniu (Trimitų šventė), o dešimtąjį to paties mėnesio dieną – Bošatlych kiuniu (Permaldavimo šventė). Paskutinioji metų šventė – Padangčių (Alačych kiuniu) – švenčiama 15-ąją Ajrychsy-aj dieną. Ji trunka 8 dienas.
Tarp šių pagrindinių, biblinių, bendruomeninių liturginių metų švenčių įsiterpia kelios kitokios liturginių apeigų progos – pasninkai (burunhu oruč arba Avuz jabar – gavėnios pradžia ir Vėlinės; Ortančy oruč – gavėnios vidurys; Avuz ačar arba Kurban – gavėnios pabaiga arba aukojimas), mėnulio jaunatys. Iškiliausia savaitės diena karaimams yra šeštadienis (septintoji savaitės diena). Tai – pagrindžia ketvirtasis Dievo įsakymas.
Lenkijos karaimų bendruomenės sudarytas kalendorius yra daugiakalbis. Vyraujanti kalba yra lenkų, ja surašyti mėnesiai, dienos, nuotraukų parašai. Bet kadangi kalendorius yra platinamas ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje, todėl be lenkų kalbos mėnesių pavadinimai pateikiami taip pat lietuvių, rusų kalbomis. Karaimų kalba pateikiama be mėnesių pavadinimų dar ir religinės jų šventės. Daugiakalbinis aspektas yra labai džiugus sprendimo būdas, nes dėl kelių kalbų vartojimo Lietuvoje su šiuo kalendoriumi gali susipažinti ne tik etniniai lietuviai, ar karaimai, bet ir dar kitos tautinės bendruomenės, gyvenančios Lietuvoje ir/ ar nemokančios lietuviškai: lenkai, rusai, baltarusiai ir kt. Kitų visuomenės tautybių grupės šis kalendorius tinka tik kaip šviečiamoji priemonė, mėginant susipažinti su karaimų tautine mažuma, tačiau religiniu ir tautiniu aspektu nėra pritaikytas Lietuvos Respublikos gyventojams, nes nėra sužymėtos nei valstybinės (vasario 16- oji, kovo 11– oji, liepos 6 –oji ir kt.) nei katalikiškosios (Kalėdos, šv. Velykos ir kt. ) šventės. Pagal jį gyventi ir švęsti religines šventes gali tik karaimai.
Karaimų žurnalas „Awazymyz“ („Mūsų balas“) švenčia 25 – tų jubiliejų
Kalendoriuje yra gausu iliustracijų, kurie atspindi pagrindines šių metų kalendoriaus temas: folklorą, kultūrą, ir žinoma, „Awazymyz“ žurnalą bei karaimų jaunimą. Kiekviename kalendoriaus lape yra šio žurnalo viršelis, išleistas įvairiais metais (2003, 2005, 2007, 2008, 2010, 2012, 2013, 2013, 2014 ).
Pirmasis naujųjų metų mėnuo prasideda balandį. Jo viršelyje yra pristatomas karaimų vaikų šokio ansamblio „Birlik“ pasirodymas Vroclave (Lenkijoje) 2013 metais Tautinių mažumų festivalyje. „Birlik“ kolektyvas susikūrė Trakuose prieš ketverius metus. Jame šokia 8 nariai, kurių amžius yra nuo vienuolikos iki aštuoniolikos metų.
Kitas mėnesio puslapis įamžino Simono Duvanos paminklo atidarymo šventės Eupatorioje (miestas Kryme) 2005 metais akimirką.
Birželio mėnesio lape vaizduojami susirinkę karaimų atstovai prie karaimų kapinių Trakuose 2011 metais. Trakuose yra dvejos kariamų kapinės: senosios ir naujosios. Senosios kapinės atsirado su karaimų atsikėlimu į Trakus XIV a. pab. Vytauto Didžiojo laikais. Jos yra Trakų miesto vakarinėje dalyje, Užtiltėje, Žaliosios gatvės kairėje pusė, Totoriškių ežero šiaurės vakariniame krante. Kapinių sklypas netaisyklingo stačiakampio plano. Pietinėje sklypo dalyje laidota iki 1932 metų. Vakarinėje kapinių pusėje yra kelias vedantis į naująsias karaimų kapines.
Praeitų metų kalendoriuje nemažai dėmesio buvo skirta Vyriausiam karaimų dvasininkui Seraja Chanui Šapšalui, kuris 1927 m. tapo Lenkijos karaimų hachanu ir 1928 m. atvykęs į Vilnių, ir išbuvo vyriausiu dvasininku iki 1961 metų mirties. Pagirtina idėja šių metų kalendoriuje supažindinti visuomenę su mūsų dienų, tik ne taip seniai išėjusiu, hachanu Marku Lavrinovičiumi. Juk svarbu gilintis ir į artimą praeitį. Atsivertę liepos mėnesio lapą pamatysime 2011 metų Trakų karaimų vyresniuosius ir tuometinį Aukščiausią Lietuvos karaimų bendruomenės dvasininką hachaną Marko Lavrinovičiaus nuotrauką. Jis buvo dvasininku nuo 2009 m. iki savo 2011 m. gruodžio mėnesio, mirė sulaukęs 73 metų amžiaus.
Peržvelgę pirmus kalendoriaus lapus, matome tendenciją, kad Trakų karaimai palaiko ryšius ir Lenkijoje gyvenančiais karaimais. o šie bendrauja ir dar ir dar kitose valstybėse gyvenančiais tėvynainiais. Vieni iš tokių ryšių yra bendradarbiavimas su Turkijos karaimų bendruomene. Įrodymas yra rugpjūčio mėnesio lape, kurį puošia lenkų karaimų bendruomenės jaunimo folklorinis kolektyvo „Dostlar“ („Draugai“) pasisvečiavimas Stambule 2008 metais.
Spalio mėnuo reprezentuoja Krokuvoje surengtą 2011 metais parodą „Karaimų keliai“, kur eksponuojamos senosios karaimų nuotraukos.
Lietuvos karaimų bendruomenė Trakuose rengia vasaros kariamų kalbos stovyklas, siekiant kad vaikai neužmirštų ir kalbėtų karaimiškai. Kaip tik tokios pamokos akimirka 2012 m. Trakuose ir pateikiama skaitytojams atvertus lapkričio mėnesio puslapį. Kaip atrodo karaimų mokykla iš išorės galime pamatyti atsivertus sausio mėnesio puslapį. Sausis ir vasaris atspindi karaimų kultūrą: vienas dainavimą, kitas vaidinimo meną savo tėvų ir senelių kalba. Galiausiai metų pabaiga datuojama kovo mėnesį. Paskutinis puslapis atiduoda pagarbą vienam iš svarbiausių karaimų bendruomenės dalykui – religijai. Jame matome altorių, esantį Mažosios Kinesos viduje Eupatorijoje.
Kiekvienas kalendoriaus mėnesio lapas mums pateikia vis kažką naujo ir/ar mažai žinomų dalykų apie kariamų tautinę mažumą.
Svarbu
2015/2016 m. kalendorius pasiekė visuomenę Lenkijos karaimų bendruomenės dėka. Taip pat už šio įdomaus leidinio pasirodymą visuomenei reikia padėkoti redakcijos darbuotojams Adamui Dubinskiui, Anai Sulimovič, Mariolai Abkovič. Kalendoriaus nuotraukomis ir dizainu pasirūpino Andžejus Močydlovskis ir Ivona Jablonska. Labai svarbu, kad Lenkijos Švietimo Ministerija rūpinasi tautinėmis mažumomis, gyvenančiomis Lenkijoje, ir jau nebe pirmą kartą finansuoja jų sumanymą.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Juozas VERCINKEVIČIUS
[1] Karaj luwachlary kalendarz karaimski 2013/2014, Warszawa
[2] Karaj luwachlary kalendarz karaimski 2014/2015, Warszawa
