Užpraeitą savaitgalį, liepos 20 d., prasidėjo jau XVII tarptautinė karaimų kalbos ir kultūros stovykla, globojama UNESCO komisijos, truksianti savaitę laiko. Į jos programą yra įtrauktos karaimų kalbos pamokos, kurios vyks tradicinėmis ir interaktyviomis formomis, taip pat veiks įvairios meno ir amatų dirbtuvės, vakarais bus diskutuojama apie karaimų kultūrą ir istoriją. Savo vietą šiame renginyje atrado ir pernai leidyklos „Vorutos“ fondas išleista karaimų pedagogės, poetės Julijos Tinfavičienės (1933–2014) eilėraščių ir prozos rinktinė „Saulė nusileido už Trakų pilies“, parengta jos vyro Romualdo Tinfavičiaus.
Knygos „Saulė nusileido už Trakų pilies“ pristatymo metu veikė personalinė Romualdo Tinfavičiaus paroda, kurioje atsispindi jo ir Julijos gyvenimo fragmentai
Julijos kūryba
Karštą liepos 21-ąją, sekmadienio pavakare, karaimų mokykloje (Midraš) susirinko bendruomenės atstovai: ne tik iš Trakų, pažinoję mokytoją, poetę trakietę Juliją Tinfavičienę, bet ir stovyklos dalyviai, atvykę iš užsienio ir besidomintys savo tautiečių kultūros palikimu. Buvo pristatoma Julijos Tinfavičienės eilėraščių ir prozos rinktinė „Saulė nusileido už Trakų pilies“. Susirinkusiuosius sveikino, o vėliau kalbėjimo estafetę knygos leidėjams perdavė Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė.
Pristatymą pradėjo J. Tinfavičienės vyras R. Tinfavičius, kurio pastangomis leidinys išvydo dienos šviesą. „Kai prieš keletą metų mirė mano žmona Julija, peržiūrėdamas archyvą, aš aptikau jos sukauptus eilėraščius, – apie knygos atsiradimo prielaidas pasakojo Romualdas. – Įdėmiai perskaitęs, nutariau parodyti eiles savo bičiuliams Trakų krašto literatų brolijos „Aukuras“ nariams. Jie mane įtikino, kad Julijos kūrybą reikia pristatyti plačiajai visuomenei, t. y. išleisti knygą.“ Šiuo klausimu R. Tinfavičius kreipėsi į leidyklos „Vorutos“ fondas, esančios Trakuose, vyr. redaktorių Juozą Vercinkevičių, kuris palaikė idėją. Kaip pristatymo metu kalbėjo vyr. redaktorius, šiais laikais knygas gali leisti visi – tam be protinių sugebėjimų reikia ir finansinės bazės. „Romualdas yra tikro vyro pavyzdys, – sakė J. Vercinkevičius. – Jis tiek skyrė pastangų, kad būtų įamžintas jo mylimos žmonos atminimas – dėliojo eilėraščius, atrinko nuotraukas, kuriuose užfiksuota Julija skirtingais gyvenimo etapais, taip pat pateikė fotografijas su žmonos kurtais siuviniais, nėriniais. Kad skaitytojas pamatytų visą knygos dizainerės Jurgitos Jakienės sukurtą grožį, leidinį reikėjo leisti spalvotai, o tai, kaip žinoma, kainuoja daug brangiau. Ir čia Romualdas buvo atkaklus. Jis turi daug bičiulių visoje Lietuvoje – nuo Vilniaus ir Trakų iki Klaipėdos, tad siuntinėjome daugybę prašymų jo bičiuliams, verslininkams, politikams, kad jie paremtų šį gražų gestą – jo žmonos poezijos ir prozos rinktinės leidybą.“
Knygos sudarytojas Romualdas Tinfavičius bendrauja su trakiete Sofija Dubinskaja (kairėje) ir iš Lenkijos į stovyklą atvykusia Emilija Marija Zajončkovska-Lopatto
Pristatymo metu knygos sudarytojas Romualdas dar kartą išvardijo visus, kurie finansiškai prisidėjo prie knygos leidybos: Trakų rajono savivaldybė (merė Edita Rudelienė, administracijos direktorius Darius Kvedaravičius), LR Seimo nariai Jaroslav Narkevič ir Jonas Liesys, UAB „Fegda“ (direktorius Žydrius Baublys), UAB „Trakų vandenys“ (direktorius Romualdas Ingelevičius), UAB „Trakų kibinai“ (direktorius Jurij Špakovski), UAB „Trakų kooperacijos prekyba“ (direktorė Adelė Gedminienė), UAB „Karališka kibininė“ (direktorė Zinaida Juškienė), asociacija „Lietuvos keliai“ (vykdantysis direktorius Rimvydas Gradauskas), Ingrida ir Michail Špakovskiai, Dangutės Mikutienės labdaros ir paramos fondas, Romualda ir Tomas Petreikiai, Skirmantas Skrinskas, Stanislovas Petrauskas, Vita ir Andrius Mironovai, Dalia ir Juozas Ališauskai, Daiva ir Rimas Želviai, Albina Kukut, Silva ir Alfredas Kėzeliai, Eglė ir Linas Markevičiai, Jurgis Žabaliūnas.
Taip pat pristatymo metu vyr. redaktorius J. Vercinkevičius priminė, kad „Vorutos“ fondas yra išleidęs dvi knygas, susijusias su karaimika. Pirmoji – tai 2014-aisiais pasirodžiusi R. Tinfavičiaus publicistinių straipsnių rinkinys „Nuo Juodosios jūros iki Trakų“, kurios tikslas – skatinti domėtis karaimų, Lietuvoje gyvenančių jau daugiau nei šešis šimtus metų, kultūra. Leidinyje pasakojama apie karaimų įsikūrimą Lietuvoje, jų kultūros paveldą, materialiojo ir dvasinio, žodinio paveldo vertybes, aprašomi iškilūs tautos atstovai, minimi karaimų bendruomenės centrai Lietuvoje, jų iniciatyvos, renginiai. Antroji knyga – tai 2018 m. „Vorutos“ fondo išleista, būtent, J. Tinfavičienės eilėraščių ir prozos rinktinė, kurioje sugulė poetės kūryba, skirta jos vyrui, sūnui, broliams ir seserims, giminėms ir artimiesiems, pažįstamiems, draugams. Pernai knyga buvo pristatyta Trakų viešojoje bibliotekoje, o šiemet – Tautinių mažumų departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nemažai leidinio egzempliorių išdalyta Lietuvos bibliotekų filialams.
Vyr. redaktorius J. Vercinkevičius išreiškė viltį, kad galbūt ateityje pavyks išleisti dar ne vieną knygą, susijusia su karaimika. Jis ypač džiaugėsi karaimų bendruomenės aktyvia veikla šioje srityje – jie kasmet išleidžia po 1–2 knygas.
Dr. Halina Kobeckaitė skaito Julijos Tinfavičienės sukurtus eilėraščius. Už jos sėdi Eva Robačevska ir Zigmundas Robačevskis
Karaimikos projektui – 10 metų
„Lietuvių ir karaimų tautas jungia daugiau kaip 600 metų istorija, besitęsianti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, o konkrečiau – menanti Vytauto Didžiojo valdymą. Trakų kraštas nuo seno yra daugiakultūris, tačiau ne visada mes pažįstame vieni kitus, vadovaujamės įvairiais stereotipais. Šiemet sukanka 10 metų, kai Trakų rajono laikraštis „Trakų žemė“, remiamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, vykdo karaimų tautinei mažumai skirtą projektą. Mes dalyvavome fondo konkurse ir gavome finansavimą minėtam projektui vykdyti, – apie karaimikos projekto atsiradimą laikraštyje „Trakų žemė“ kalbėjo laikraščio redaktorė Jolanta Zakarevičiūtė. – Fondas suvokė karaimų kultūros unikalumą, jos svarbą Lietuvos istorijoje ir supratęs, kaip svarbu tautai išsaugoti savo identitetą, kalbą, papročius šiame globaliame pasaulyje, kad išvengtų asimiliacijos su kitomis tautomis, nutarė skirti lėšų. Taip 2009 m. laikraštyje „Trakų žemė“ skaitytojai iš naujo atrado karaimų tautą, istoriją, kultūrą.“
Per šį dešimtmetį projektas pateikė ne tik „sausus“ istorijos faktus, bet daug dėmesio skyrė ir karaimikos studijų tyrinėjimams – nemažai rašė apie jų mokslo, visuomenės, literatūros, religijos veikėjus, be kurių šiandien neįsivaizduojamas karaimų tautinis tapatumas: tai – filologas, orientalistas, Krymo, o vėliau ir Lietuvos ir Lenkijos vyriausiais karaimų dvasininkas Seraja Hadži Chanas Šapšalas (1873–1961), kurio pastangomis buvo pradėtos karaimų muziejaus statybos Trakuose; Simonas Firkovičius (1897–1982) – poetas, rašytojas, karaimų dvasininkas, daug bendravęs su karaimų bendruomenėmis, gyvenančiomis Vilniuje, Panevėžyje, Lucke, Haliče; Mykolas Firkovičius – dvasininkas, mokinęs karaimų vaikus gimtosios kalbos. Taip pat rašyta ir apie Simoną Kobecką (1911–1985) – Lietuvos karaimų poetą, dramaturgą; apie Juzefą Lobanosą (1880–1947) – kalbos puoselėtoją, visuomenės veikėją, dvasininką; apie Lidiją Poziemską (1886–1952) – poetę romantikę; apie Aleksandrą Mardkovičių (1875–1944) – juristą iš Lucko, atradusi aistrą literatūrai, ir kt. Taip pat laikraštis nemažai dėmesio skiria ir šių dienų karaimų tautą garsinantiems atstovams: poetui Aleksandrui Zajančkauskui, ir jaunajai teatro ir kino aktorei Severinai Špakovskai, visada pristato ambasadorės dr. Halinos Kobeckaitės pasiekimus ir t. t.
Julijos Tinfavičienės kūryba domėjosi (iš kairės) Eva Robačevska, Danuta Gac, Viačeslav Lebedev
Savo publikacijose „Trakų žemė“ visada mini ir svarbiausias karaimų bendruomenės sukaktis (pvz., Lietuvos karaimų bendrijos steigiamojo susirinkimo 30-metį, Lenkijos karaimų bendruomenės leidžiamo žurnalo „Awazymyz“ (Mūsų balsas) 25-metį), pristato naujas knygas (pvz., Simono Firkovičiaus knyga „ Buvo tokia diena…“, sud. dr. Halina Kobeckaitė ir dr. Karina Firkavičiūtė), kasmetinę tarptautinę karaimų kalbos ir kultūros stovyklą ir pan.
„Džiugu, kad galime skaitytojams pateikti straipsnius apie karaimų tautinę mažumą, tačiau redakcijos darbuotojai vieni to nepajėgtų aprėpti, todėl norime padėkoti mums talkinantiems autoriams: projekto vadovei ambasadorei dr. H.Kobeckaitei, dr. K. Firkavičiūtei, Trakų istorinio nacionalinio parko archyvarei Nadeždai Zajančkovskajai, R. Tinfavičiui, poetui A. Zajančkauskui, pedagogui a. a. Aleksandrui Jutkevičiui ir kt.“ – padėkos žodžius tarė J. Zakarevičiūtė.
Projekto vykdytojai tikisi, kad projektas gyvuos dar ne vienerius metus. Jie, mano, kad tikrai turės ką dar pateikti skaitytojams. Juk pasaulis nestovi vietoje ir todėl visada bus naujų temų ir atradimų, į kuriuos galima pažvelgti kitu kampu.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.
