Karaimų Velykos

Karaimų Velykos

 

Trijų kartų atstovių pagaminti tymbyl paplotėliai: Dovletos Špakovskajos, jos mamos Ingridos Špakovskajos ir močiutės Sofijos Dubinskajos. Nuotr. iš asmeninio Dovletos Špakovskajos archyvo

 

Jolanta Zakarevičiūtė

Balandžio 5–6 d. katalikai  švenčia šv. Velykas, kurios simbolizuoja Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų trečią dieną po nukryžiavimo. Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio. Ši savaitė ypatinga ir karaimų tautos atstovams, kurie mini Tymbylų šventę (Tymbyl chydžy), vadinamą Velykų atitikmeniu.

Karaimų religijos pagrindas yra Šventasis Raštas – Senasis Testamentas, todėl jų kalendorinės šventės atitinka jame nustatytas progas. Jie nepripažįsta jokių vėlesnių papildymų. Karaimiškus liturginius metus sudaro biblinės šventės ir progos. Jos yra apskaičiuojamos laikantis Biblijos teksto.

Tymbyl chydžy – didžiausia metų šventė, trunkanti visą savaitę. Tai yra ryškus pavasario šauklys (panašiai, kaip krikščionims šv. Velykos) ir svarbi šeimos susirinkimo tradicija. Jos išvakarėse, kai šeima susėda prie šventinio vakarienės stalo, yra skaitomos ištraukos iš Biblijos. Po to yra šventinamos Dievo dovanos: vynas ir specialiai šiai progai iškepti 5–7 centimetrų skersmens apvalūs paplotėliai, vadinami tymbylais. Jie kepami iš aukščiausios rūšies miltų, užminkant tešlą su grietinėle ir sviestu arba sviestu ir kiaušiniais. Nuo jų ir kilo šventės pavadinimas.

Tymbyl chydžy proga patiekalams gaminti naudojamiems maisto produktams taikomi tam tikri reikalavimai. Juose negali būti raugo, rūgšties, žuvies. Pagrindinis velykinės vakarienės patiekalas, be kiaušinių, yra šišlik (avienos arba veršienos kepsnys). Dar patiekiami apkepas ir tortas, graikiški riešutai su medumi, džiovintų vaisių kompotas. Taip pat yra būtini maisto produktai, kurie atspindi Biblijos epizoduose aprašomus potyrius: kartumą, saldumą, aštrumą, aitrumą, todėl ant šventinio stalo būna krienų, ridikėlių, svogūnų laiškų. Tymbyl chydžy metu tradiciškai karaimai lanko savo gimines ir draugus. Užėjus į kiekvieno namus būtina paragauti tymbylo, nes paprastai kiekvienos šeimininkės paplotėlių skonis būna vis kitoks.

Nuo Velykų sekmadienio pradedamos skaičiuoti septynios savaitės iki Aftalar chydžy (Sekminių). Ši šventė visada būna sekmadienį – penkiasdešimtąją dieną nuo Velykų sekmadienio. Per pamaldas rečituojami Dešimt Dievo įsakymų. Šios šventės proga karaimų bendruomenėje kepamas ypatingas patiekalas katlama – septynių sluoksnių, simbolizuojančių septynias savaites po Velykų, varškės pyragas (keturi mielinės tešlos sluoksniai, trys – varškės). Jis valgomas namie po pamaldų. Pagal seną paprotį po Sekminių jau galima maudytis ežere.

 

 

Palikite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite