Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarka

Parašyta: 2018-11-23 | Kategorija: Naujienos, Urėdija |

Miško kirtimai – svarbi ūkininkavimo miške bei miško priežiūros dalis, todėl privačių miškų savininkams, ketinantiems vykdyti miško kirtimus, privalu susipažinti su Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pagrindinėmis nuostatomis, kurios glaustai išdėstytos šiame straipsnelyje.

Asociatyvinė nuotr.

Kas išduoda leidimus kirsti mišką, derina pranešimus apie ketinimą kirsti mišką?
Leidimus kirsti mišką išduoda ir pranešimus apie ketinimą kirsti derina Valstybinės miškų tarnybos (VMT) teritoriniai poskyriai. VMT svetainėje adresu www.amvmt.lt pagal miško sklypo buvimo vietą galima sužinoti, į kurį poskyrį ir pareigūną reikėtų kreiptis.

Kokiais atvejais nereikalingas nei leidimas kirsti mišką, nei pranešimas apie ketinimą kirsti?
Miško savininkas turi teisę be leidimo kirsti mišką ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką prakirsti ribinę sklypo liniją (1,5 m į savo miško valdos pusę), kirsti sausuolius ir pavienes vėjavartas, ugdyti jaunuolynus iki 20 m. amžiaus.
Tačiau, jei minėtais miško kirtimais pagamintą medieną planuojama teikti į rinką, t. y. parduoti, būtina pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką.
Visais kitais atvejais norint kirsti mišką, reikalingas arba leidimas kirsti mišką, arba suderintas pranešimas apie ketinimą kirsti.

Kokiais atvejais reikalingas leidimas kirsti mišką?
Leidimas kirsti mišką privalomas visiems pagrindiniams ir plyniesiems sanitariniams miško kirtimams. Pagrindiniais miško kirtimais vadinami brandžių medynų kirtimai. Brandžiais laikomi medžiai, pasiekę Miško kirtimų taisyklėse nurodytą kirtimo amžių.
Norint vykdyti pagrindinius miško kirtimus didesniame kaip 3 ha miško sklype, pirmiausia reikia parengti miškotvarkos projektą. Projektus rengiančių projekto autorių sąrašą galima rasti jau minėtoje VMT interneto svetainėje. Mažesniame nei 3 ha miško sklype galima vykdyti miško kirtimus be miškotvarkos projekto paruošus biržių atrėžimo dokumentus, parengtus miškininko specialisto.
Leidimą kirsti mišką išduodamas privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą įgaliojimą. Jei žemės sklypas, kuriame numatyta kirsti mišką, valdomas bendrosios nuosavybės teise, išduodamas vienas leidimas kirsti mišką visiems bendraturčiams tik esant visų bendraturčių raštiškam sutikimui.
Leidimas kirsti mišką išduodamas per 5 darbo dienas nuo prašymo ir biržių atrėžimo dokumentų pateikimo, jeigu miškas patenka į Kultūros paveldo apsaugos zoną –
per 10 darbo dienų. Taip pat dokumentus leidimui kirsti mišką galima pateikti per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (ALIS) https://alis.am.lt.
Leidimo kirsti mišką galiojimo terminas nustatomas ne ilgesnis kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., bet gali būti pratęstas iki 6 mėnesių pagal leidimą gavusio juridinio ar fizinio asmens raštišką prašymą.

Kokiais atvejais reikia pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką?
Kai planuojama vykdyti ne pagrindinius miško kirtimus, VMT teritorinis poskyris, kurio teritorijoje yra miškas, informuojamas apie tai pateikiant pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Per 14 kalendorinių dienų nuo išsiuntimo registruotu laišku arba įteikimo asmeniškai negavus neigiamo atsakymo, arba gavus raštišką suderinimą anksčiau, galima vykdyti numatytus miško kirtimus. Jei miškas valdomas kelių bendrasavininkų, pateikiamas vienas pranešimas apie ketinimą kirsti. Jį turi pasirašyti visi bendrasavininkai, arba vienas bendrasavininkas, tačiau kartu pateikdamas kitų bendrasavininkų rašytinius sutikimus dėl pranešime nurodytų miško kirtimų. Sutikimams notaro tvirtinimas nebūtinas. Pranešimo formą galima rasti ir Aplinkos ministerijos interneto svetainės: www.am.lt skiltyje „Privačių miškų savininkams“. Jei planuojama vykdyti retinimo ar einamuosius miško kirtimus, kartu su pranešimu siunčiami ir biržių atrėžimo dokumentai. Kitų rūšių miško kirtimams (atrankiniams sanitariniams, tarp jų ir vėjalaužų kirtimams, baltalksnių, gluosnių ir drebulių kirtimams, miško kirtimams savo reikmėms iškertant iki 3 kub. m iš ha ir kt.) biržių atrėžimo dokumentai neprivalomi. Kai einamieji ar retinimo kirtimai suprojektuoti vidiniame miškotvarkos projekte, biržių atrėžimo dokumentai neteikiami.
Retinimo ir einamiesiems miško kirtimams medžių žymėjimo ir biržių atrėžimo dokumentų rengimo tvarka tokia pati, kaip ir pagrindiniams miško kirtimams, o iškertamos medienos tūris paskaičiuojamas pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse nustatytą tvarką.
Primename, kad leidimą kirsti mišką arba pranešimą apie ketinimą kirsti ar jo kopiją kaip teisėtą miško iškirtimą įrodančius dokumentus miško valdytojai ir naudotojai privalo saugoti penkerius metus.

Informacija parengta Aplinkos ministerijos užsakymu
Užs. Nr. 717


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite