Didinami miškų kirtimai, kalbama apie draudimą kūrenti malkomis

Aplinkos ministerija paskelbė Nacionalinį taršos mažinimo planą, kuriame skelbiama, kad ruošiamasi uždrausti naudoti malkas ar kitą kietą kurą vietovėse, kur yra centrinis šildymas. Maža to, malkomis kūrenamas krosnis ar židinius ketinama apmokestinti. Daugeliui krosnimis besikūrenančių gyventojų, ypač pensininkų, prisijungimas prie centrinio šildymo arba naujų modernių krosnių pirkimas taptų nepakeliama finansine našta –
net ir numačius pereinamąjį laikotarpį ar kompensuojant dalį išlaidų. Socialdemokratai, nebe pirmą kartą keldami ministro Kęstučio Navicko kompetencijos ir interesų klausimą, šįkart stebisi aplinkos ministro užmojais paminti gyventojų teisę pasirinkti būsto šildymo būdą ir bandymus priversti juos naudotis monopolininko – šilumos tiekėjo paslaugomis, taip pat nėra paisoma ekonominių gyventojų interesų.
Neįtikėtini aplinkos ministro ir Vyriausybės sprendimai. Tai jie didina miškų kirtimus prisidengdami, kad pigins malkas ir biokurą, kurių kainos smarkiai išaugo, tai dabar iš viso malkas uždraus…

Atvira politinė korupcija – finansinė parama už valdančiųjų palaikymą

Valdantieji politinį sezoną Seime pradėjo naujais susitarimais dėl bendro darbo koalicijoje. Vienas pirmųjų bendrų darbų – stumti įstatymų projektus, nesvarbu, kad jie buvo aiškiai įvardinti kaip antikonstituciniai.
Valdančiųjų susitarimai grįsti principu „aš – tau, tu – man“. Pasiskelbę, kad bendrai dirbs ir užtikrins sprendimų priėmimą Seime, „valstiečiai“ iškart susimoka sąjungininkams socdarbiečiams už palaikymą. Šiuo atveju, tiesiai šviesiai – eurais.
Jau nuo pavasario valdantieji buldozeriu stumia politinių partijų įstatymo pakeitimus, kurie išimtinai skirti socdarbiečių finansavimui. Seimo nariai projektą taip ir vadina – „socdarbiečių finansavimo įstatymu“.

Grėsmės nacionaliniam saugumui – vidinės, o visuotinis pasipriešinimas – tai ne visuotinis atsišaudymas

Lietuva, vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, kasmet krašto apsaugai privalo skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau finansavimą didinti tokiu tempu ir mastu, kokiu siūloma parlamentinių partijų susitarime – neatsakinga. Socialdemokratai nepritaria ir visuotinės karo prievolės įvedimui. Socialdemokratai iš parlamentinių partijų susitarimo siūlė išbraukti dvi nuostatas: dėl įsipareigojimo 2022 m. svarstyti įvesti visuotinę karo prievolę ir dėl gynybos finansavimo ne vėliau iki 2030 metų pasiekiant ne mažiau nei 2,5 proc. BVP. Kitų parlamentinių partijų atstovai šių nuostatų keisti nesutiko, taigi LSDP atstovo parašo ant susitarimo dėl gynybos – nėra.
„Ekonominio augimo vaisiai turėtų būti nukreipti ne vien į karinės galios didinimą. Dauguma grėsmių nacionaliniam saugumui yra vidinės, susijusios būtent su socialinėmis, ekonominėmis problemomis, dėl kurių žmonės ir toliau palieka Lietuvą. Kaip visa tai reikėtų subalansuoti, apie tai ir reikėtų diskutuoti. Privalomajai karinei tarnybai nepritariame todėl, kad esame už profesionalią kariuomenę, o visuotinį pasipriešinimą suprantame ne kaip visuotinį atsišaudymą“, – sako G. Paluckas.

Užs. Nr. 572