Nuo šiol gyvenamąją vietą savivaldybėje, be tikslaus adreso, galės deklaruoti tik benamiai, o būsto savininkams suteikta galimybė leisti kitiems asmenims gyvenamąją vietą deklaruoti laikinai.
Gyvenamąją vietą deklaravusieji savivaldybėje, be tikslaus adreso, iki šių metų liepos 1 d. deklaravimo įstaigoms – seniūnijoms ar savivaldybėms – turi pateikti duomenis apie būstą, kuriame faktiškai gyvena ar yra labiausiai susiję. Tai numato įsigaliojusios Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisos.
Jose taip pat numatyta, jog į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ribotam terminui gali būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotuose psichikos sveikatos įstaigose. Šie asmenys įtraukiami į gyvenamosios vietos apskaitą tik tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų.
Deklaruojant gyvenamąją vietą kitiems asmenims priklausančiame, pavyzdžiui, nuomojame būste, būtina pateikti jo savininkų sutikimą. Jeigu savininkas atvyksta kartu su deklaruojančiu asmeniu į deklaravimo įstaigą, jis turi pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės ar kito teisėto valdymo, naudojimo disponavimo teisę į gyvenamąją vietą ir asmenybę patvirtinantį dokumentą.
Jei gyvenamosios vietos patalpos savininkas (bendraturčiai) ar jo įgaliotas asmuo neatvyksta kartu su nuomininku, nuomininkas gali pateikti raštu surašytą savininko sutikimą apsigyventi nurodytam asmeniui ar asmenims jam priklausančioje patalpoje arba abiejų šalių pasirašytą nuomos ar kito teisėto patalpos naudojimo sutartį. Sutikimas, kaip vienašalio sandorio dokumentas, turi būti patvirtintas notaro, seniūno, Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno ar užsienio valstybės notaro, juridinio asmens vadovo (jei gyvenamosios patalpos savininkas – juridinis asmuo).
Gera žinia būsto savininkams: nuo šiol jie gali nustatyti datą, iki kurios leidžia gyventi bei deklaruoti gyvenamąją vietą nurodytame name ar bute nuomininkams ar įnamiams.
Suėjus nustatytam terminui, laikinų gyventojų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre bus panaikinami automatiškai. Taip išvengiama papildomų rūpesčių – savininkui nereikės teikti prašymų panaikinti duomenis bei laukti valdininkų sprendimų.
Gyvenamąją vietą galima deklaruoti gyvenamose patalpose, kur kiekvienam žmogui tenka ne mažiau nei 5 kv. m ploto. Deklaruojant nepilnamečių gyvenamąją vietą prie tėvų naudingojo ploto reikalavimas nėra taikomas.
Deklaracijų negali pateikti įgalioti asmenys. Deklaracija deklaravimo įstaigai pateikiama asmeniškai. Asmuo, turintis nepilnamečių vaikų, privalo pateikti kartu su juo atvykstančių ar išvykstančių vaikų deklaracijas. Asmuo, deklaruojantis išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir turintis nepilnamečių vaikų, kurių išvykimo nedeklaruoja, deklaracijoje turi nurodyti asmens, su kuriuo lieka gyventi jo nepilnamečiai vaikai, duomenis – vardą, pavardę, gimimo metus, giminystės ryšį, adresą. Pateikęs deklaraciją asmuo atsako už pateiktų duomenų teisingumą.
Lietuvoje gyvenantys asmenys privalo deklaruoti gyvenamąją vietą per 15 darbo dienų, o išvykstantys iš šalies ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui – deklaruoja išvykimą į valstybę, į kurią išvyksta, ne anksčiau kaip 7 darbo dienos iki išvykimo.
Trakų rajono savivaldybėje asmenys gyvenamąją vietą ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos ne elektroniniu būdu deklaruoja seniūnijose.
Elektroniniu būdu deklaracijas pateikti ar užsakyti pažymas gali asmenys, kurie savo tapatybę gali patvirtinti elektroniniu parašu ar kitais portale ,,Elektroniniai valdžios vartai“ nurodytais būdais. Jei teikiant deklaraciją reikalingas savininko (bendraturčių) sutikimas, jis (jie) taip pat turi galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę ir sutikimą.
Trakų seniūnijos informacija
