Piligrimystė prie Trakų Dievo Motinos paveikslo turi šimtametes tradicijas. Apie tai yra nemažai parašyta straipsnių periodikoje ir knygose. Lietuviškai 1924 m. prof. Petras Kraujelis savo knygelėje „Trakų pilis ir jos likimas“ mini vieną pirmųjų procesijų 1604 metais. Procesijos iš Vilniaus į Trakus buvo rengiamos dažniausiai per Žolinę ir Trakinę. Tik sovietų okupacijos metais procesijos buvo draudžiamos ir nevyko. Atgimusioje Lietuvoje procesijos atsinaujino ir rengiamos kasmet. Ypač tuo rūpinosi kard. Audrys Juozas Bačkis ir žinoma Trakų klebonai: V. P. Rūkas, A. Girdziušas ir dabartinis J. Varaneckas.
Bendra piligriminio žygio dalyvių nuotrauka Juozo Vercinkevičiaus nuotr.
Rugsėjo 1–8 d. Trakuose vyko kasmetiniai Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, atlaidai (Trakinių atlaidai). Tad visa savaitę į Trakų Dievo Motinos šventovę keliavo piligrimai iš Vilniaus arkivyskupijos. Taip pat vienas reikšmingiausių Trakinių atlaidų aspektas – šiemet rugsėjo 5 d., šeštadienį, jau penkioliktą kartą vykęs jaunimo piligriminis žygis iš Aušros Vartų per Lentvarį į Trakus, kuri organizavo Vilniaus arkivyskupijos Jaunimo centras.
Apie šių metų žygio, kurio tema :Kas aš toks”, kalbėjomės su Vilniaus arkivyskupijos Jaunimo centro vadove Kristina TRINKŪNAITE.
Papasakokite, kaip sekėsi surinkti dalyvius į kasmetinį tradicinį piligriminį žygį?
Dalyvius surinkti lengva į šį žygį, nes jis vyksta jau keturioliktą kartą. Žmonės jau vieni kitiems perduota žinią apie jį, vieni kitus kviečiasi. Kai kurie eina dvyliktą, kai kurie septintą kartą. Man atrodo, čia yra daugybės žmonių indėlis, kuris vyksta ne vienerius metus. Apie šią piligrimystę viešiname ir per parapijas, ir per socialinius tinklus, įvairiausiais būdais. Dalyviai registruojasi internetu. Šiemet turėjome užsiregistravusių internetu apie 250 žmonių, bet tai nėra galutinis skaičius, nes ateina ir tie, kurie iš anksto nesiregistruojasi.
Šio žygio naujovė, kad jį veda Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis kartu su Emilija Rimaitė iš pranciškoniškojo jaunimo ir Aleksas iš Šalcininkų parapijos, keliauja daug kunigų, vienuolių ir pasauliečių.
Piligriminį žygį vedė Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis
Ar sklandžiai pavyko išeiti iš Vilniaus miesto ir pasiekti Lentvarį? Juk aplink intensyvus eismas.
Apskritai žygis įvyko sklandžiai, buvo nešama ikona, nutapyta naujai pagal Trakų Dievo Motinos paveikslo originalą, užsakė Druskininkų Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios kleb. kun. Vaidas Vaišvilas. Ši ikona po žygio keliaus į Druskininkus ir ten skelbs apie Trakus vietos tikintiesiems ir Jūsų šventovę.
Nešama Trakų Švč. Mergelės Marijos ikona
Kaip atrodo pats piligriminio žygio procesas?
Piligrimystė – tai maldingas keliavimas, tad jo dalyviai ne tik eina, bet kartu ir gieda, ir meldžiasi Rožinį ar Dievo gailestingumo vainikėlį. Kadangi į žygį susirenka daug jaunų žmonių, tad yra ir žaidimų, ir viktorinų, ir išpažinčių, ypač Lentvaryje buvo adoracija, vyko susitaikymo išpažintys. Trakuose atvykome tiesiai į baziliką, kur mūsų laukė šv. Mišios, o mūsų nešama ikona buvo pašventinta. Po pamaldų visų laukė vakarienė ir plaukimas laivu, kur grojo gyva muzika. Po sunkaus kelio buvo proga atgauti jėgas.
Nuo Aušros Vartų iki Trakų Dievo Motinos šventovės žygiavo kultūros ministro patarėja Karolina Narkevič (dešinėje) kartu su Lina Klydziene (kairėje) ir Gabija Karpauskaite
Kaip atrodė vakaro programa?
Iš tiesų, šiais metais ištvermingiausių žygio dalyvių laukė siurprizas – pasiplaukiojimas laivu Galvės ežere skambant gyvai muzikai. Kadangi dalyvių skaičius buvo triženklis, todėl iš viso vyko 4 plaukimai dviem laivais. Kol vieni plaukė, kiti tuo metu vakarieniavo prieplaukoje ir galėjo pasimokyti Lindy Hop’o šokių. Iš tiesų, kai išlipau iš laivo, buvau labai nustebusi pamačiusi, koks intensyvus veiksmas vyksta prieplaukoje. Piligrimai, nuėję 30 km atstumą, gausiai ir toliau judėjo šokių ritmu, kurio, tiesą sakant, netrūko tiek viename, tiek ir kitame laive. O finalinis plaukimas – tai savanorių padėkos šventė, tų žmonių, kurie viso žygio metu patarnavo dalyviams. Esame labai dėkingi jiems, taip pat ir Trakų klebonui dekanui Jonui Varaneckui, vyskupams, bei kiekvienam, kuris vienaip ar kitaip prisidėjo prie šios piligrimystės.
Bagaslaviškių parapijos zakristijonas Andrius (kairėje) ir Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos auklėtinis Tautvydas Dikčius dalyvavo piligriminiame žygyje
Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi Juozas VERCINKEVIČIUS
Autoriaus nuotr.
Druskininkų Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios kleb. kun. Vaido Vaišvilo komentaras:
Rugsėjo 6 d., sekmadienį Druskininkuose surengta Švč. Mergelės Marijos – Lietuvos Globėjos – atvaizdo įnešimo į miestą ir miesto bažnyčią procesija.
Švč. Mergelės Marijos – Lietuvos Globėjos – atvaizdas-ikona šeštadienį jaunimo piligriminėje kelionėje iš Vilniaus į Trakų baziliką buvo nešama pėsčiomis. Trakų bazilikoje šv. Mišiose Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis pašventino jos atvaizdą bei įteikė Druskininkų parapijai ir miestui.
Sekmadienį prieš vidurdienį ikona pasitikta ir iškilmingai įnešta į Druskininkų miestą ir bažnyčią. Švč. Mergelės Marijos, Lietuvos Globėjos, atvaizdo ikoną Druskininkams nutapė Vaida Butvilienė.
Po šv. Mišių surengtas parapijos bendruomenės atstovų, jaunimo, katachetų, choristų, kunigų ir svečių priėmimas. „Nuoširdžiai sakome ačiū visiems. Dėkojame Ričardo ir Vaidos Malinauskų šeimai už surengtus šventinius pietus ir malonius palinkėjimus Druskininkų parapijai. Dėkojame restorano „Velvetti“ šeimininkams Snieguolei ir Remigijui Žižiams. Ačiū Druskininkų savivaldybei už pagalbą, organizuojant paveikslo pasitikimą, įnešimą į miestą ir bažnycią. Ačiū Druskininkų miesto policijai už pagalbą organizuojant eiseną“, – savo „Facebook“ paskyroje dėkoja Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos bendruomenė.
