Pranas Surintas. Rinkimams artėjant. Kaip atrodys pasikeitusi savivalda? (IV)

Parašyta: 2022-11-30 | Kategorija: Komentarai, Naujienos, Politika, Savivaldybė, Trakai |

Pranas Surintas. Asmeninė nuotr.

Eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai  Lietuvoje vyks 2023 m. kovo 5 d. Tai paskelbė LR Seimas. Rinkimų datą Seimas nustato ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki savivaldybės tarybos narių ir merų kadencijos pabaigos.  Pasikeitus vietos savivaldos įstatymui, LR rinkimų kodeksui savivaldos valdyme yra daug naujovių, todėl siūlau toliau su jomis susipažinti.

Savivaldybės kolegija

Dabar galiojančiame įstatyme įtvirtinta savivaldybės tarybos kolegija keičiama į savivaldybės kolegiją. Savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui sudarytoje kolegijoje įstatymu išplečiamas asmenų, kurie įeina į kolegijos sudėtį, sąrašas. Nors kolegija bus sudaroma  savivaldybės tarybos sprendimu į jos sudėtį įeis meras, vicemerai, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkai, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komitetų pirmininkai, opozicijos lyderis. Kolegija yra savivaldybės tarybos patariamasis organas, kurio posėdžiams pirmininkaus meras.

Kolegijos funkcijos: teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus; svarsto ir teikia pasiūlymus dėl savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkių papildymo; analizuoja savivaldybės teritorijoje esančių valstybės padalinių veiklą; svarsto siūlymus dėl strateginio planavimo dokumentų rengimo; svarsto savivaldybės įstaigų metines ataskaitas ir t.t.

Dabar veikiančiame įstatyme savivaldybės tarybos kolegija taip pat reglamentuojama kaip patariamasis tarybos organas ir įstatymu nustatytos funkcijos nedaug skiriasi, tačiau įstatyme yra parašyta, kad taryba gali sudaryti kolegiją. Trakų rajono savivaldybės veiklos reglamente tarybos kolegijos kompetencija išdėstyta labai smulkiai, ją apibrėžia net 16 punktų, tačiau kolegijos sudėties man aptikti nepavyko. Nežinau ar paieškos sistema veikia netobulai, ar šio svarbaus patariamojo tarybos organo neprireikė?

Dabar savivaldybės kolegija privalės būti sudaryta. Esu minėjęs, pagal naująjį savivaldos modelį savivaldybės taryba neturės pirmininko ar kito vadovo. Visų savivaldybės tarybos narių funkcijos bus vienodos. Kolegija ir galės tapti kolegialiu, patariamuoju valdžios organu kur vyks diskusija dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, posėdžių darbotvarkės, diskusija tarp savivaldybės daugumos ir mažumos, vykdomosios valdžios mero, vicemerų, savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės tarybos narių.

Savivaldybės tarybos narių veiklos apmokėjimas

Savivaldybės tarybos nariams už laiką einant tarybos nario pareigas yra apmokama. Naujomis įstatymo nuostatomis keičiamas apmokėjimo modelis. Šis atlyginimas bus skaičiuojamas pagal paskutinį skelbiamą Lietuvos statistikos departamento vidutinio darbo užmokesčio dydį (VMDU). Savivaldybės tarybos sprendimu tarybos narių atlyginimas apskaičiuojamas ne mažesniu negu 0,5 VMDU dydžiu ir ne didesniu negu 1 VMDU dydžiu; savivaldybės tarybos opozicijos lyderio ir nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų – 0,2 VMDU didesnio dydžio; nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų pavaduotojų – 0,1 VMDU didesnio dydžio. Savivaldybės tarybos nariams atlyginimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į jų faktiškai dirbtą laiką, atliekant tarybos nario pareigas. Bus sudaryta daugiau skaidrumo ir teisingiau atlyginama už faktiškai atidirbtą laiką.

Jau apžvelgiau pagrindinius vietos savivaldos įstatymo pakeitimus. Tad kitų metų pavasarį, po vietos savivaldos rinkimų, naujai išrinktos savivaldybių tarybos ir merai pradės vadovautis šio įstatymo nuostatomis vykdydami savo pareigas. Kaip įstatymas galios praktikoje?  Kaip tarpusavyje savo valdžios galias derins savivaldybės atstovaujamoji institucija – taryba ir meras, vykdomoji valdžia?

Lietuvoje yra 60 savivaldybių. Tačiau jų valdymo ypatumai nėra visur vienodi. Keliolikoje savivaldybių valdžia koncentruota vienos partijos, vieno mero rankose. Nei valdančiosios partijos, nei merai čia nesikeičia jau daugelį metų, partijos valdo visus administracinius resursus ir kažkokių pokyčių tikėtis neverta. Čia ir dabar merų galios yra didelės ir pasikeitus įstatymui viskas liks kaip buvę.

Ir dabar yra savivaldybių, kurios balansuoja ties tiesioginio valdymo riba. Jose nėra susidariusios stabilios politinės daugumos, kyla problemų formuojant savivaldybių valdymų organus, todėl ir po rinkimų pasikeitus įstatymo nuostatoms trintis kažin ar sumažės. Problemų gali kilti didžiuosiuose miestuose. Tarybos čia skaitlingesnės, tarybos nariai labiau išsilavinę, turintys savo nuomonę, todėl labiau laikysis savo programinių nuostatų, duotų pažadų rinkėjams.

Tiesiogiai renkamas meras bus savivaldybės vadovu, mero galios didėja, tačiau mero pareigybė yra politinė. Galiu garantuoti, kad Lietuvoje nei vienas pats save išsikėlęs meras rinkimų nelaimės. Net ir pati žinomiausia asmenybė savivaldybėje ar šalyje be politinės partijos ar bent politinio komiteto paramos sėkmės tikėtis negali. O jau tada pradeda veikti partijų nuostatų, įstatų ar statutų reikalavimai ir tiesiogiai rinktam, stipriam merui bus uždėtas partijos ar politinio komiteto apynasris. Bus priminta, kad per daug neįsijaustų į valdžią, prisimintų kas jį iškėlė.

Nenoriu sutikti su tais, kurie artėjant rinkimams  koncentruojasi ties mero atstovaujančios valdžios įgaliojimais ir tarsi primirštama tarybos – atstovaujamojo organo – svarba. Pagal Konstituciją savivaldos teisės įgyvendinimas suteikiamas tarybai ir merui. Sprendimai turės būti priimami savivaldybės taryboje balsų dauguma. Savivaldybės tarybos nutarimų projektus rengs meras su administracija, tačiau patvirtinti juos turės taryba. Biudžeto projektą parengs ir tarybai pristatys meras, tačiau jeigu jis neatitiks tarybos daugumos lūkesčių, bus grąžintas rengėjui koreguoti. Taigi ypač esant trapiai daugumai savivaldybės taryboje daug priklausys nuo mero politinių gebėjimų, gebėjimų susitarti. Politika, žinia – yra derybų menas.

Didėja galimybės opozicijai. Ar bus jomis naudojamasi?

Opozicijos lyderio pareigybė. Tarybos narys įgauna ne tik papildomas teises, bet ir galimybę įsitraukti į procesų svarstymą priėmimą. Naujovė atkeliavusi iš Seimo, tačiau žinia kad ir LR Seime šiuo metu opozicijai lyderio išsirinkti nepavyksta, todėl abejočiau ar savivaldybės tarybos nariai sutars kam patikėti šią svarbią pareigybę.

Opozicijos darbotvarkė. Taip pat iš Seimo statuto naujovė perkelta į savivaldą. Ar veiks? Didžiąją dalį savivaldybės tarybos nutarimų projektų parengia administracijos darbuotojai, turintys kvalifikaciją ir patirtį, bet suprantam, kad administracija pavaldi merui, administracijos direktoriui ir tik valdančiai daugumai rengs nutarimų projektus, o kad opozicijos nariai parengs  sprendimų projektų visai posėdžių darbotvarkei tikėtis naivu. Nenoriu įžeisti nei vieno Trakų savivaldybės taryboje dirbusio opozicijai priklausančio nario, tačiau drąsiai galiu teigti, kad ji buvo ,,bedantė” ir tikėtis kad kažkas po rinkimų pasikeis, nenoriu.

Visos naujovės apie pasikeitusią savivaldą, kurias jums pristačiau pakeis valdymą ir yra žinotinos visiems, bet galbūt labiausiai tiems, kurie tiesiogiai dalyvauja savivaldos veikloje, dirba savivaldybės sistemoje, tiems kas kandidatuos savivaldos rinkimuose ir sieks gauti rinkėjų pasitikėjimą. Mums, eiliniams piliečiams, rinkėjams svarbu, kad visa savivaldybė – meras, taryba, administracija – vykdydami savo įstatymo numatytas funkcijas atliktų jas efektyviai ir veiksmingai, skaidriai ir sąžiningai laikydamiesi įstatymų ir kitų teisės normų. Linkiu naujai išrinktai savivaldybės tarybai ir merui, kad LR Konstitucijos 5 straipsnis ,,Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms” Trakų savivaldybėje veiktų tiesiogiai.

Kaip keitėsi LR rinkimų kodeksas, politinių organizacijų įstatymas pasidalinsiu kitame straipsnyje.

Pranas Surintas


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite