Rugsėjo 25 d. Trakuose įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Veiksmingas viešojo saugumo užtikrinimas Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione“.
Konferencijoje dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos valstybių atstovai. Pirmoje eilėje iš kairės – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sienos kontrolės organizavimo valdybos viršininkė, pulkininkė Vilija Plotnikovienė ir Palenkės pasienio apsaugos regioninio padalinio Operatyvinio tyrimo skyriaus viršininko pavaduotojas kapitonas Karol Piešluk
Rugsėjo 25 d. Trakuose viešbučio „Trasalis“ konferencijų centre (Gedimino g. 26) surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Veiksmingas viešojo saugumo užtikrinimas Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione“, į kurią atvyko dalyviai iš abiejų valstybių. Į ją rinkosi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lenkijos Divizijos generolo Henriko Minkevičiaus vardo Sienos apsaugos Palenkės rinktinės bei Palenkės pasienio apsaugos tarnybos atstovai, Lietuvos policijos pareigūnai, teisės ir informacinių technologijų specialistai, kad aptartų vidinių sienų saugumo užtikrinimo problematiką, gyventojų saugumo suvokimo tyrimo rezultatus, taikomas viešojo saugumo užtikrinimo priemones įgyvendinant Šengeno nuostatas Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, užtikrinant kibernetinį saugumą, tendencijas, ir būdus, kaip užkardyti nusikaltimus.
Apie projektą
Lietuvai ir Lenkijai tapus Šengeno erdvės narėmis buvo panaikinta vidinių sienų kontrolė, išaugo tarpvalstybinio nusikalstamumo grėsmė. Šios priežastys lemia, kad sienų apsaugos tarnybos privalo keisti veiklos pobūdį, dirbti kartu, taikyti vienodą taktinių veiksmų praktiką, kad būtų užtikrintas bendras saugumas. Todėl 2019 m. birželio 1 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pradėjo įgyvendinti projektą „Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienų apsaugos tarnybų bendradarbiavimas“. Projektas iš dalies finansuojamas (Interreg V-A) Lietuvos–Lenkijos bendradarbiavimo Programos lėšomis, projekto Nr. LT-PL-3R-199. Projektas įgyvendinamas kartu su partneriu Lenkijos Divizijos generolo Henriko Minkevičiaus vardo Sienos apsaugos Palenkės rinkite.
Pagrindinis jo tikslas – stiprinti Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienų apsaugos tarnybų institucinius gebėjimus ir bendradarbiavimą, siekiant sumažinti tarpvalstybinį nusikalstamumą Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionuose. Per 18 projekto įgyvendinimo mėnesių, t. y. iki 2020 m.
lapkričio 30 d. numatoma parengti ir įgyvendinti taktinių gebėjimų tobulinimo mokymo programą – mokymuose dalyvaus 184 dalyviai; taip pat bus įsigyta specializuota technika; suburta tarptautinė darbo grupė; parengtos gairės bendrų veiksmų vykdymui; suorganizuota tarptautinė konferencija, kuri jau yra įvykusi rugsėjo 25 d. Trakuose. Projektui įgyvendinti numatyta 926 068,02 Eur lėšų, iš kurių 787 157,81 Eur skirta parama.
Konferencijoje dalyviai. Pirmoje eilėje iš dešinės: Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos Policijos veiklos katedros docentė dr. Žaneta Navickienė, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Mindaugas Noreikis, LR vidaus reikalų ministerijos Projektų ir kokybės valdymo grupės patarėja dr. Eglė Vileikienė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius mokslui ir studijoms dr. Mantas Bileišis
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas
Ministro Pirmininko patarėjas teisės ir teisėsaugos klausimais Donatas Matuiza
Visus susirinkusiuosius pasveikinimo ir šiltėjančiais Lietuvos ir Lenkijos santykiais pasidžiaugė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas, atliekantis tarnybos vado funkcijas, Antanas Montvydas ir Lenkijos Divizijos generolo Henriko Minkevičiaus vardo Sienos apsaugos Palenkės rinktinės vadas pulkininkas Stanislav Supinski. Sveikinusieji pabrėžė, kad tik glaudus abiejų valstybių dialogas padės pasiekti užsibrėžtų tikslų. Vėliau savo pranešimą „Projekto „Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienų apsaugos tarnybų bendradarbiavimas“ skaitė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sienos kont-rolės organizavimo valdybos viršininkė pulkininkė Vilija Plotnikovienė. Ji akcentavo, kad įgyvendinus dviejų valstybių projektą, sumažės tarpvalstybinių nusikaltimų grėsmė Lietuvos bei Lenkijos teritorijose ir net kaimyninėse valstybėse, nes tarnybos veiks pagal aiškiai aptartą ilgalaikį veiksmų planą ne tik strateginiame, bet ir operatyviniame lygmenyje. Pagrindinės nusikalstamos veikos, su kuriomis susiduriama pasienio zonose, yra vogtos transporto priemonės, suklastoti dokumentai, nelegali migracija ir nelegalus akcizo mokesčių apmokestinamų prekių gabenimas. Šias problemas įvardijo ir Palenkės pasienio apsaugos departamento Analizės, informacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Informacijos ir statistikos skyriaus vadovė majorė Ana Malinovska.
LR vidaus reikalų ministerijos Projektų ir kokybės valdymo grupės patarėja dr. Eglė Vileikienė pristatė gyventojų saugumo suvokimo tyrimo rezultatus, iš kurių matosi, kad gyventojai, vertinant viešąjį saugumą, pradėjo daugiau remtis draugų, artimųjų rato bei savo asmenine patirtimi, už tai pastaruosius metus televizijos ir interneto bei radijo ir spaudos įtaka jiems mažėja. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Mindaugas Noreikis konferencijos metu atkreipė dėmesį, kaip svarbu, kad Lietuvos institucijos bendradarbiautų tarpusavyje, o kartu – ir su užsienio teisėsaugos institucijomis, apžvelgė pagrindinius tai reglamentuojančius teisės aktus bei kriminogeninę situaciją pasienio regionuose. „Tarptautinio bendradarbiavimo būtinumą lemia geopolitinė situacija.
Palenkės pasienio apsaugos departamento Analizės, informacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Informacijos ir statistikos skyriaus vadovė majorė Ana Malinovska
Kaip ir Lenkija, turime sausumos vidaus sienas (su ES valstybėmis) ir išorės sienas (Baltarusija, Rusija). Tai iš esmės ir lemia bendradarbiavimo pasienio regionuose poreikį“, – aiškino policijos pareigūnas. Palenkės pasienio apsaugos regioninio padalinio Operatyvinio tyrimo skyriaus viršininko pavaduotojas kapitonas Karol Piešluk pristatė kovos su nusikalstamumu būdus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje. Kadangi gyvename skaitmeniniame amžiuje, tai konferencijos metu buvo neužmiršti kibernetinės atakos ir saugumas, užtikrinant viešąjį ir privatų sektorių. Apie tai kalbėjo VORAS Consulting įkūrėjas ir direktorius Paulius Petrėtis.
Vieną iš skaudžiausių problemų, su kuo susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės, yra prekyba žmonėmis. Tai yra Europolo ir ES valstybių narių teisėsaugos institucijų prioritetas. Kaip teigė Vilniaus universiteto mokslininkas ir dėstytojas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas prof. dr. Aurelijus Gutauskas, Lietuva tapo šalimi, kuri ne tik eksportuoja užverbuotas moteris į Vakarus užsiimti prostitucija, bet ir priima tokias moteris iš kitų šalių – buvusių SSSR respublikų. Niekas tiksliai nežino, kiek moterų kasmet išvežama prostitucijai iš Lietuvos į užsienį, kiek jų išnaudojama pas mus. „Lietuva dažniausiai tampa prekybos žmonėmis aukų kilmės šalimi, tačiau tam tikra prasme ir paskirties šalimi. Pagrindinės paskirties šalys buvo Vokietija, Lenkija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė. Lenkija yra viena iš pagrindinių tranzitinių šalių, per kurią gabenami asmenys“, – teigė prof. dr. A. Gutauskas.
Taip pat konferencijos metu susirinkusieji išgirdo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektoriaus mokslui ir studijoms dr. Manto Bileišio pranešimą, kuriame apžvelgiamos bendradarbiavimo sienų saugumo srityje ribos. O Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos Policijos veiklos katedros docentė dr. Žaneta Navickienė, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Mantas 
Struckas skaitė pranešimą „Taikomos viešojo saugumo užtikrinimo priemonės įgyvendinant Šengeno nuostatas Lietuvos ir Lenkijos pasienyje: situacija ir ateities įžvalgos“, kuriame buvo akcentuojama, kad gerovės valstybės ir gerovės visuomenės formavimąsi galima užtikrinti tik sukūrus darnias sąveikas tarp individo, visuomenės, institucijų bei valstybės veiklos ir jos plėtros.
Konferencija baigėsi – pasidalyta įžvalgomis ir gerąja patirtimi. Džiugu, kad bendradarbiavimas su Lenkija plečiasi, įgyvendinami įvairūs projektai, iniciatyvos, kurie prisideda prie saugesnio ir kokybiškesnio abiejų šalių gyventojų gyvenimo užtikrinimo.
Užs. Nr. 645
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Autorės nuotr.
