Speltos miltai – daugiau naudingų medžiagų turinti kviečių atmaina: dietologė pataria, kaip dažniau juos įtraukti į savo mitybą (receptas)

Parašyta: 2023-02-02 | Kategorija: Lietuva, Namai, Naujienos, Sveikata, Trakai |

Dar tūkst. metų prieš mūsų erą naudoti speltos kviečiai šiuo metu išgyvena savo Renesansą. Vis daugiau žmonių renkasi iš šios rūšies kruopų pagamintą duoną, nes tai pigus ir paprastas būdas gauti naudingų medžiagų. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad iš speltos kruopų pagaminti produktai turėtų atsidurti ir vaikų, ir suaugusiųjų mitybos racione.

Prekybos tinko „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad speltos miltų gaminius atranda vis daugiau pirkėjų, o vasario 5 d. minimos Duonos dienos proga kulinarijos technologė Lina Barčaitė kviečia ją išsikepti namuose.

Speltos kruopos – baltymų ir B grupės vitaminų šaltinis 

Daugelis neįsivaizduojame savo ryto be mums įprastos košės ar duonos skrebučio. Tačiau jei pakeistume mėgstamą duonos rūšį į pagamintą iš speltos miltų, pasak dr. Editos Gavelienės, mūsų organizmą papildytų daugiau naudingųjų medžiagų.

„Lyginant su įprastais kviečiais, speltos kruopose yra daugiau baltymų, mažesnis angliavandenių kiekis ir panašus kiekis skaidulų. Be to, yra daugiau B grupės vitaminų: B, B1, B2 ir niacino ir kitų. Speltos kruopos taip pat yra naudingos savo turimu vario ir mangano kiekiu. Tiesa, šių kruopų produktų neturėtų vartoti sergantys celiakija, nebent jie turi neceliakinį jautrumą glitimui“, – perspėja dr. E. Gavelienė.

Naujai pamėgtais produktais dažnai piktnaudžiaujame, pamiršdami iki tol vartotus jų pakaitalus. Tad dietologė primena, kad speltos kruopomis nereikėtų mėgautis per dažnai, jos turėtų tapti mūsų įprasto mitybos raciono dalimi. „Kiekvienam rekomenduojama valgyti po vieną iš kruopų pagamintą patiekalą kasdien. Išlaikant mitybos įvairovę, galima rinktis įvairias kruopas, pavyzdžiui, kviečius ar grikius, taip pat ir speltos kruopas. Svarbu vienos rūšies kruopomis nepiktnaudžiauti ir skanauti du ar tris kartus per savaitę“, – patirtimi dalinasi sveikatai palankios mitybos konsultantė.

Lietuvių pirkėjai vis drąsiau renkasi įvairias duonos rūšis

Duonos reikšmė senovės lietuviams buvo ypatinga: protėviai atlikdavo įvairias apeigas jos garbinimui. Vasario 5-ąją minėsime Duonos dieną, kurios metu senieji lietuviai šventindavo kasdienę duoną ir aukodavo deivei Žemynai. Šiuolaikiniai lietuviai į duoną žiūri žymiai paprasčiau, tačiau pasak komercijos operacijų vadovės Olga Suchočevos, ji atsiduria dažno pirkėjo kasdieniame krepšelyje.

„Pastebime, kad žmonės pastaruoju metu duonos įsigyja daugiau. Stengiamės atliepti visus pirkėjų skonius ir poreikius, tad savo asortimente turime tiek fasuotos, tiek šviežiai prekybos centre iškeptos duonos. Populiariausiomis duonos rūšimis išlieka klasikinė ir skaninta grūdais, tačiau pirkėjai vis dažniau atranda duoną be pridėtinio cukraus ar iš speltos miltų“, – pastebi atstovė.

Nusipirktą duoną geriausia valgyti šviežią, tačiau norint išsaugoti jos kokybę, reikėtų laikyti duoninėje arba pakuotėje. „Kai kurie ekspertai sako, kad duona savo geriausias savybes išsaugo laikoma šaldytuve, tačiau tai tikrai nėra būtina“, – apie duonos laikymą pasakoja O. Suchočeva.

Įvairios rūšies duoną galima pasigaminti ir namuose 

Kulinarijos technologė Lina Barčaitė sako, kad nors nepatyrusiems kepėjams tradicinę duoną pasigaminti namuose gali būti sunku, pasirinkus paprastesnį receptą tai pavyks kiekvienam.

„Praprasta, skalsi duona pirmą kartą kepančiam žmogui gali būti nemenkas iššūkis. Tokią duoną paruošti bus sunku, jos kepimas užims daug laiko, o ir rezultatas gali gautis ne pats geriausias. Tačiau pasirinkus kiek paprastesnes ir sveikesnes duonos rūšis ne tik praturtinsite savo kasdienę mitybą, bet ir pažinsite naujus skonius. Pavyzdžiui, kepant duoną su bruknėmis, pankoliais, riešutais, razinomis ar kitais priedais“ – pataria L. Barčaitė.

 

RECEPTAS

Speltos duona su bruknėmis ir pankoliais

Jums reikės:

Maistiniai riebalai (formai);

275 g sijotų speltų miltų;

100 g avižinių dribsnių su sėlenomis;

2 šaukšteliai pankolių sėklų;

1 šaukštelis druskos;

50 gramų neskaldytų linų sėmenų;

2 šaukšteliai sodos;

400 ml. Natūralaus jogurto (3 proc. riebumo);

1 g trintų braškių.

Pabarstymui: 

Smulkintų riešutų pagal skonį;

Saulėgrąžų arba moliūgų sėklų pagal skonį.

Gaminimo eiga:

Įkaitinkite orkaitę iki 175 ˚C;

Ištepkite riebalais pailgą kepimo skardą;

Sumaišykite speltų miltus ir avižinius dribsnius dubenyje. Sugrūskite pankolių sėklas su druska;

Įmaišykite prieskoninę druską, linų sėmenis ir soją į miltų mišinį. Sumaišykite jogurtą ir bruknes iki lipnios masės;

Supilkite masę į skardą ir trinktelėkite skardą į stalviršį, kad masė tolygiai pasiskirstytų. Apibarstykite viršų riešutais ir sėklomis;

Kepkite apatinėje orkaitės dalyje apie 1 val. Apverskite duoną ant grotelių ir palikite atvėsti.

Skanaus!

 


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite