Liepos 5–13 d. totorių kultūros centras organizavo VI totorių kūrybinę vasaros mokyklą, skirtą ugdyti jaunąją Lietuvos totorių kartą, perduoti jai per amžius protėvių sukauptą paveldą.
VI totorių kūrybinės vasaros mokyklos uždarymo vakaras Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje
Protėvių paveldas
Didžiausias masinis totorių apsigyvenimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse įvyko 1397 m., kai pas Vytautą Didįjį atkeliavo pagalbos prašyti pralaimėjęs tarpusavio vaiduose Aukso Ordos chanas Tochtamyšas su savo bendražygiais. Kadangi Aukso Ordoje tuo metu vyko įvairūs vidaus nesutarimai, į LDK ir toliau kėlėsi gyventi totoriai iki pat XVI a. pradžios. Pirmosios didesnės totorių gyvenvietes buvo įkurtos netoli Vilniaus ir Trakų – tai Kozaklarų, Kolnolarų ir Keturiasdešimt Totorių kaimai. Tad simboliška, kad prabėgus šešiems šimtmečiams, totorių tautinė mažuma, siekdama auklėti Lietuvos totorių jaunąją kartą tautinėje dvasioje, perduoti protėvių puoselėjamas ir saugomas tradicijas, vertybes, folkloro (dainų ir šokių) žinias bei kitas kompetencijas, tradiciškai nuo 2014 m. savo kūrybinei vasaros mokyklai surengti renkasi legendinę senąją Lietuvos sostinę – Trakus.
VI totorių kūrybinės vasaros mokyklos pedagogai: (iš kairės) – choreografas Munir Ablaiev iš Krymo, Elmira Bekirova iš Krymo – vokalas, Kemal Kemali iš Turkijos – „saz“, Damir Gabdrakhmanov iš Kazanės – armonika, „kurai“, Totorių kultūros centro ir folkloro ansamblio „Ilsu“ vadovė Almira Parmaksizoglu, Lilija Ziganshina iš Kazanės – folkloras, koordinatorius Emre Čelik, projekto vadovas užsienio reikalams Osman Ender Parmaksizoglu, Totorių kultūros centro ir folkloro ansamblio „Ilsu“ koncertmeisteris Liutauras Milišauskas
Iš viso kiek daugiau nei savaitės trukmės totorių kūrybinėje vasaros mokykloje dalyvavo apie 60 dalyvių tiek iš įvairių Lietuvos vietovių (Vilniaus, Keturiasdešimt Totorių ir Nemėžio kaimų, Visagino, Klaipėdos), tiek ir užsienio – Lenkijos, Latvijos, Krymo, Turkijos. Jauniausiems dalyviams buvo vos 6 metukai. Didžiąją dalį mokyklos dalyvių sudarė jaunuoliai, o jiems talkino ir savo patirtimi dalijosi senjorai.
Mokytasi jodinėti žirgais. Pirma iš kairės – VšĮ „Laimos žirgai“ vadovė Laima Martinavičienė
„Šiemet jau šeštą kartą organizuotoje totorių kūrybinėje vasaros mokykloje Trakuose totorių folkloro ansamblio „Ilsu“ dalyviai ir kiti mokyklos dalyviai buvo mokomi Lietuvos, Krymo ir Pavolgio totorių liaudies dainų ir šokių, taip pat mokėsi groti liaudies instrumentais – styginiu instrumentu „saz“ ir dūdelėmis „kurai“, – pasakojo totorių kultūros centro vadovė Almira Parmaksizoglu.
Dažnai sakoma, kad norint pažintį kitą tautą ar kultūrą, turi paragauti ir jų tradicinės virtuvės. Tad nenuostabu, kad totorių jaunimas domėjosi savo protėvių tradiciniais patiekalais, mokėsi juos gaminti, įvertinti jų skonį ir aromatą.
Mokytasi jodinėti žirgais. Pirma iš kairės – VšĮ „Laimos žirgai“ vadovė Laima Martinavičienė
Visi žino, kad totoriai nuo seno garsėjo kaip puikūs kariai. LDK didieji kunigaikščiai Gediminas, Algirdas ir Kęstutis sudarydavo sąjungą su totoriais, kai reikdavo atremti priešiškų šalių puolimus, arba patys rengdavo karo žygius. Vytautas Didysis prieš 600 metų ir pakvietė kelis šimtus kilmingų totorių šeimų apsigyventi Lietuvoje. Pagrindinė totorių veikla buvo karyba – jie sudarė Vytauto asmeninę sargybą. Šios tautos kariai pagarsėjo kaip itin narsūs ir ištikimi – jų praktiškai buvo neįmanoma papirkti. Kartu su Vytautu totoriai dalyvavo garsiajame Žalgirio mūšyje.
Iš viso vien carinės Rusijos kariuomenėje tarnavo daugiau nei 25 Lietuvos totoriai generolai.
Iš šio istorinio naratyvo mums formuojamas totorio kaip narsaus kario, gero jojiko įvaizdis. Šiais išmaniųjų technologijų laikais šių įgūdžių jau nebereikia, tačiau siekiant prisiminti protėvių amatą, mokyklos dalyviai vyko į netoli Trakuose veikiantį žirgyną (VšĮ „Laimos žirgai“), kur buvo mokomi jodinėti žirgais. Taip pat jaunimas išmėgino šaudymą iš totoriškų lankų bei totorių nacionalinių imtynių „Kureš“ techniką.
Kūrybinės vasaros mokyklos metu dalyviai lankė ir „Ebru“ pamokas – mokėsi piešti ant vandens bei sužinojo apie tradicinius totorių švenčių žaidimus „Sabantui“. Kad viską išmoktų, išmėgintų, tam reikalinga ir profesionalų pagalba. Džiugu, kad ne pirmus metus kūrybinėje vasaros mokykloje dalyvauja pedagogai iš užsienio: Lilija Ziganshina ir Damir Gabdrakhmanov atvyko iš Kazanės, Elmira Bekirova ir Munir Ablaiev – iš Krymo, Kemal Kamali – iš Turkijos.
Pedagogas iš Krymo Munir Ablaiev moko choreografijos
Baigiamasis vakaras
Liepos 13 d., šeštadienį, bendradarbiaujant su Trakų istorijos muziejumi (direktorė – Alvyga Zmejevskienė) buvo surengtas kūrybinės vasaros mokyklos baigiamasis koncertas, kuriame jaunimas parodė, ką naujo išmoko per savaitės trukmės pamokas. Susirinkę svečiai ir žiūrovai stebėjo, kaip dalyviai atliko Kazanės, Krymo totorių ir turkų folkloro dainas bei choreografiją, grojo nacionaliniais instrumentais „kurai“ ir „saz“.
Totorių kūrybinės vasaros mokyklos dalyviai Apžvalgos aikštelėje priešais Trakų Salos pilį
Trakų krašto daugiakultūriškumu džiaugėsi ir Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, sveikinusi organizatorius, mokyklos mokytojus ir vaikus pasiektų rezultatų proga: „Tautinių mažumų, totorių noras perduoti ir išsaugoti savo kultūrinį paveldą ir identitetą yra įkvepiantis ir neįkainojamas!“ Nors rajono vadovė negalėjo dalyvauti baigiamajame renginyje, tačiau jos patarėja Evelina Kislych-Šochienė perdavė jos sveikinimo žodžius, padėkojo merės ir savivaldybės vardu totorių kultūros centro vadovei Almirai Parmaksizoglu už šią idėją ir jos puoselėjimą. Taip pat sveikinimo žodžius tarė atvykęs Turkijos Respublikos ambasadorius Vilniuje J. E. Gokhan Turan. Baigiamasis koncertas suteikė daug šiltų, neišdildomų įspūdžių. Dalyviai išsiskirstė, tarę visiems „iki naujų susitikimų“.
Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Turkijos Respublikos ambasada Lietuvoje, plėtros ir bendradarbiavimo fondas „Tika“ (Turkija), Trakų rajono savivaldybė, Turkijos Respublikos Bursos konservatorija. Už pagalbą dėkojame: Trakų istorijos muziejui, Trakų krašto tradicinių amatų centrui, Islamo švietimo ir kultūros centrui, VšĮ „Baltų amatai“, VšĮ „Laimos žirgai“.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Almiros Parmaksizoglu
ir Eldaro Šabanovič nuotr.
