Vasario 15 dieną Seimo socialdemokratų frakcijos nariai (D. Šakalienė, J. Olekas, J. Sabatauskas ir kt.) įregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisas. Kokia jų esmė? Viskas labai paprasta: įteisinti atskirose Lietuvos, unitarinės valstybės teritorijoje, dvikalbystę!

Valentinas Stundys | Penki.lt nuotr.

Siūlomas principas labai paprastas, buhalterinis, paremtas paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis:

– tose savivaldybėse, kur tautinei mažumai priklausančių gyventojų skaičius sudaro ne mažiau kaip 1/3 nuo bendro savivaldybės gyventojų skaičiaus, viešajame administravime vietos tarybos sprendimu greta valstybinės kalbos leisti vartoti ir tautinės mažumos kalbą;
–seniūnijose, kuriose tautinei mažumai priklausančių gyventojų ne mažiau kaip 1/3, leisti vartoti gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų ir kitus topografinius ženklus greta valstybinės kalbos vartoti tautinės mažumos kalba, o jei tokių gyventojų mažiau nei 1/3 – reikalinga visos teritorijos gyventojų apklausa;
– siūloma, kad naujų pavadinimų tvarką nustatytų įgaliota institucija.

Valstybinės kalbos įstatymo pataisose tik siūlomos techninės korekcijos: viskas taip, bet jei kiti įstatymai nenustato kitaip, t.y. taip, kaip teikiama Tautinių mažumų įstatymo projekte.

Taigi pabandykime įsivaizduoti, jei tokie įstatymai būtų Seime priimti, kaip atrodys Lietuva? Vilnius? Visaginas? Šalčininkai? Vilniaus rajonas? Trakų? Švenčionių? Širvintų ar Ignalinos? Klaipėda? Gal net Mažeikiai?…

Absoliutus projektų teikėjų neraštingumas ir dalyko neišmanymas, visiškai nepaisantis nei Konstitucijos, nei Konstitucinio Teismo suformuotos valstybinės kalbos doktrinos, nei ES tautinių mažumų politikos integracinių principų ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos esmės. Ką jau bekalbėti apie tautinių mažumų ir bendrijų atskyrimą europinėje sampratoje.

Kalboje išsaugota lietuviškumo dvasia, jos išugdyta žmonių savivertė buvo ta prielaida, kuri įgyvendino Vasario 16-osios vertybes ir idealus. Kada liausimės būti vergai? Negi tai yra modernybė? Vis dar blaškomės Vasario 16-osios epochos geopolitinių įtakų maišalynėje, bandydami kam nors įtikti ir paklusti? Be pataikavimo strateginiams partneriams neįmanomas vakarietiškas kelias, reikia aukoti tautos integralumo ir savasties dalykus?