Vilnius, spalio 26 d. (ELTA). Gindama savo kultūros paveldą, Talka Lietuvos valstybinei kalbai ragina piliečius iki lapkričio 3-iosios pasirašyti parašų rinkimo lape. Parašų rinkimo iniciatoriai šią akciją laiko savotiška lojalumo deklaracija Tėvynei Lietuvai, besiruošiančiai minėti jos atkūrimo šimtmetį.
Talkos Lietuvos valstybinei kalbai iniciatorius kalbininkas, “Vilnijos” draugijos pirmininkas hab. dr. Kazimieras Garšva pabrėžia, kad netrukus minėsime 95 metus, kai Lietuvos Respublika Širvintų ir Giedraičių mūšiuose apsigynė ir 76 metus, kai ilgaamžė istorinė sostinė Vilnius teisėtai ir džiaugsmingai grįžo Lietuvai. Ta proga spalio 27-ąją Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje rengiama konferencija, kurios išvakarėse naujienų agentūroje ELTA vykusioje spaudos konferencijoje “Talka Lietuvos valstybinei kalbai Vilniaus atgavimo dienomis” apžvelgta talkos už Lietuvos valstybinę kalbą iniciatyva.
K.Garšva pažymi, kad Talkos valstybinei kalbai renkamais parašais palaikomas įstatymo projektas išlaiko dabartinę abėcėlę, asmenvardžių rašybą, atsižvelgia į tautinių bendrijų, už užsieniečių ištekėjusių lietuvių pageidavimus ir padeda išvengti penkių blogų dalykų Tai – maždaug 100 oficialiai rašomų naujų raidžių įvedimo, vietovardžių keitimo, regioninių, tiksliau antrųjų valstybinių kalbų. Taip pat jis nepažeistų valstybės teritorijos vientisumo ir baltų vienybės, nepasėtų sumaišties Lietuvoje ir Latvijoje.
Siūloma asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme pakeisti 5-ojo straipsnio 5-ąją dalį ir nurodyti, kad piliečio vardas ir pavardė asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba. Užrašai kita kalba pase turėtų būti rašomi kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje kortelės pusėje.
“Lapkričio 4 d. Seimo vyriausiajai rinkimų komisijai privalome įteikti per 50 tūkst. tam pritariančių parašų. Nepraraskite galimybės paremti valstybinę lietuvių kalbą, nes po to visi gailėsimės. Mes pasirašome už teisę, kad šitas įstatymas būtų svarstomas Seime”, – sakė sociologas, vienas iš parašų rinkimo koordinatorių Arūnas Eigirdas ir priminė, kad galima kreiptis į parašų rinkėjus tinklapyje www.alkas.lt ir kitur.
Parlamentarų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės pasiūlytas ir LSDP palaikomas projektas leidžia Lietuvos piliečio pavardę rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.
“Svarbu, kad rašoma valstybine kalba kiekvienoje valstybėje. Nekeičiami vietovardžiai, kaip numatyta G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projekte”, – sakė kalbininkas, “Vilnijos” draugijos pirmininkas hab. dr. K. Garšva.
Seimo valdančioji dauguma šiuo metu linkusi priimti pataisas, leidžiančias įrašus valstybine kalba pasuose pakeisti įrašais kitomis piliečių pageidaujamomis kalbomis. Pasak spaudos konferencijos rengėjų, be kitų neigiamų dalykų, toks siūlymas įteisina okupacijos padarinius, nes absoliuti dauguma lenkakalbių Lietuvos piliečių pavardžių yra lietuviškų asmenvardžių ir bendrinių žodžių kilmės, įgavusios sulenkintą ir surusintą fonetinę formą XIX-XX a. okupacinių režimų laikotarpiu.
K. Garšva priminė, kad Lietuvoje per 800 metų buvo šešios abėcėlės. “Politikai mano, kad jie geriau žino, kaip rašyti. Įvesdami Lietuvoje kirilicą, rusai pasitelkė bent vieną kalbininką. Dabar Vyriausybė nori parengti kalbos įstatymą pati, be kalbininkų”, – apgailestavo K. Garšva.
“Akciją “Talka už Lietuvos valstybinę kalbą” parėmė nemažai žmonių. Tai – perdaug svarbu, kad liktų nuošalyje. Jei manysime, kad nesvarbu, tuoj prarasime savo kalbą, pasmerksime save išmirimui, – sakė A. Eigirdas. – Todėl kviečiame visus piliečius palaikyti savo kalbą”.
www.elta.lt
