Rugpjūčio 15-oji – Žolinė, dar kitaip pavadinama Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilme.
Šventės ištakos glūdi Jeruzalėje IV a. pab. Vakaruose šventė minima nuo VI–VII a. Pasakojama, kad apaštalai atidarę Marijos kapą, nerado jos kūno – tik gėles. 1950 m. Popiežius Pijus XII, tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu paskelbė kaip dogmą.
Lietuvoje liaudies šios šventės pavadinimas – Žolinė, kadangi per šv. Mišias šventinami žolynai. Kai kuriose Dzūkijos vietose Žolinė vis dar yra išlaikiusi kitą, senąjį pavadinimą – Kopūstinė. Pasak etnologų, Žolinė – tai diena, kuomet tradiciškai buvo švenčiama visuotinė augmenijos branda ir dėkota už naują derlių. Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pivašiūnuose, Alytaus r., kasmet vyksta didžiausi Žolinės atlaidai Lietuvoje. Jie trunka aštuonias dienas, kasdien meldžiamasi vis kita intencija. 2000 m. Žolinė paskelbta nedarbo diena.
Rugpjūčio 15 d. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje Žolinės šv. Mišios (lenkų k.) prasidėjo 10:00 val. 11:15 val. įvyko iškilminga Žolinės procesija Trakų miesto gatvėmis, o 12:00 val. buvo aukojamos šv. Mišios lietuvių kalba. Pasibaigus pamaldoms Trakų parapijiečiai ir miesto svečiai galėjo apsilankyti Kopūstinės šventėje, Simono Firkovičiaus skvere, prie pirmo įėjimo į Salos pilį. Taip pat tris dienas (rugpjūčio 15–18 d.) Karaimų (Kopūstinės) saloje veikia tradicinis kopūstinės kermošius.
2019 m. Žolinės iškilmės akimirkos Trakuose
„Trakų žemės“ inf.
Jolantos Zakarevičiūtės nuotr.
