Mūsų Trakai atsirado dar Traidenio laikais (prieš ~750 metų, 1275 m.)

Parašyta: 2021-05-31 | Kategorija: Naujienos, Trakai |

Prasideda savivaldininkų judėjimai – jau netoli 2023 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai. Beveik kiekvienas akivaizdžiai matome ir jaučiame – prieš 30 metų atkūrus nepriklausomybę – demokratinę Lietuvos Respubliką – savivaldybės netapo tokiomis, kokias įsivaizdavome – neturi tų laisvių, teisinių svertų ir finansinių galimybių savarankiškai laisvai tobulinti ir kurti savo teritorinį gyvenimą. Taip pat šiandieninė Lietuvos valdžia gan abejinga ir istorinėms sostinėms. LR Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, išrinktas vienmandatėje Trakų–Vievio (Nr. 58) apygardoje, iniciavo Istorinių sostinių plėtros iki 2030 metų koncepciją, ją pristatė Seimo Kultūros komitetui. Pagal jo siūlymą, istorinėms sostinėms reikalingas specialus statusas, toks turėtų būti suteiktas Seniesiems Trakams ir Trakams bei Širvintų rajone esančiai Kernavei. Komitetas reikalingumo neatmetė, nutarė – pasvarstys kitą kartą…

1 pav. Sunkiausių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio (1274–1277) valdymo laikų Lietuvos žemėlapis. Tada teko skubiai statyti Trakų pilis ant dabartinio Bernardinų ir Bražuolės šiandienos piliakalnių

Formuojant Trakų istorinės sostinės statusą pirmiausia reikalinga nustatyti Trakų atsiradimo datą. Tikriausiai trakiečiai žino, kad dar būdama mere p. Edita Rudelienė 2021 m. kovo 9 d. raštu (Nr. MP 3E-35) kreipėsi į Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyrių „Dėl Trakų miesto įkūrimo datos nustatymo“, o jau balandžio 6 d. gavo autoritetingų mokslininkų dr. Dariaus Barono ir prof. habil. dr. Alfredo Bumblausko išsamų atsakymą, kuriuo išvadoje rekomenduojama:

Išvada: siūlome Trakų miesto gyventojams prisiminti, kad jie yra tikra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atspindžio laboratorija, ką jau seniai yra pažymėjęs istorikas dr. Stephen C. Rowell. Iš to seka kitas siūlymas – 2022-aisiais Trakai galėtų minėti savo 700- metį (1322–2022), ir tą daryti rugsėjo 8 d. (per Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų ir Vytauto numatytos karūnacijos dieną). Pasirašo: D. Baronas, A. Bumblauskas.

Tačiau yra pakankamai autoritetingų Trakų istorijai ir Trakams neabejingų trakiečių grupė, kuriai atrodo, kad Trakai, net ir šio pavadinimo pilis-miestas, atsirado bent ~50-čia metų anksčiau (1 pav.).

 Užtenka Trakuose pasivaikščioti Birutės gatve ir apeiti apleistą Bernardinų kalną, kad suprastumei, kad šis kalnas mena kur kas senesnius laikus nei Pusiasalio, Salos ar net Senųjų Trakų – Gediminaičių pilys. Mažai tikima, kad su šiomis vietomis turėtų sąsajų Gedimino vyresnysis brolis Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis. Bet Traideniui, būnant XIII a. 8-ojo dešimtmečio Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, dabartinis Trakų ežerynas buvo ant kovų kelio.

Nors teigiama, kad apie Traidenį ir jo valdymą beveik nėra informacijos, bet jos galima rasti pakankamai, kad pasitelkus gerą vaizduotę būtų galima sukurti gan realų vaizdinį apie tai, kas galėjo vykti ant Bernardinų kalno dar prieš Gedimino atvykimą su šeima į Senuosius Trakus 1316 m. Pagrindinis išsamus mokslinis veikalas apie Lietuvos didįjį kunigaikštį Traidenį yra dr. Artūro Dubonio monografija „Traidenis: monarcho valdžios atkūrimas Lietuvoje (1268–1282)“, išleistas Lietuvos istorijos instituto (Vilnius, 2009). Yra gan visapusiškai tarpukario istoriko Zenono Ivinskio publikacijose apie Traidenio valdymą apibendrinta informacija – http://www.traidenis.lt/ lt/LDK-traidenis/ivinskis.pdf. O taip pat rasite istoriko Ričardo Dedialos bei kitų publikacijas, padedančias užpildyti kai kurias žinių spragas.

 Traidenis, rezidavęs Kernavėje, turėjo atkreipti dėmesį į dabartinių Trakų ežeryno salą su dideliu iškilusiu kalnu 1274–1277 m., kai 1274 m.sumanė LDK valdas išplėsti į pietus – Voluinės ir net Haličo–Voluinės teritorijomis. Tai išprovokavo Traidenio karą su Haliču. Pastarojo valdovas Levas, kunigaikštis Vladimiras kreipėsi Aukso ordos chano pagalbos, kuris mielai atsiuntė Jagurčino vadovaujamus totorius. O šis dar pasikvietė prisidėti Smolensko, Briansko, Turovo, Pinsko rusus. Tokia jungtinė armija užpuolė Lietuvos Naugarduką (1275–1276-ųjų žiemą). Miestas krito, jį ginant žuvo 3 Traidenio broliai – Bardys (Barza), Liesis, Svelkenis. Pilis, vadovaujama Sirpučio, atlaikė, bet Traideniui turėjo būti aišku – karas bus tęsiamas. Toliau kelyje užpuolamas Gardinas, o po jo – Kernavė. Didžioji dalis armijos žuvo, todėl būtina ruoštis – tenka sustiprinti prieigas prie Kernavės – organizuoti gynybą. Štai tada Traidenis turėjo pamatyti ir įvertinti dabarinio Trakų ežeryno, Bernardinų kalno vertę, o atsižvelgiant į sisteminę gynybą – ir kalną prie Bražuolės.

 Todėl labai realu, kad dar 1275 m. žiemą strategas Traidenis skubotai, ant to meto didelio, šiandieninio Trakų ežeryno, tada buvusios salos kalno (šiandien vadinamo Bernardinų), atvaręs Musninkų krašto kaimų (Trakų, Astikų, Viršulių) žmones įsakė pastatyti medinę pilaitę. Kadangi pirmieji pilies statytojai buvo atvaryti iš Trakų nuo Musninkų, tai jie ir šią pilaitę, kaip ir buvusią savo gyvenvietę, vadino Trakais, o dar kai 1275 m. vasarą prie pilaitės atsikėlė gyventi ir statytojų šeimos. Šią medinę pilaitę matė dar 1413–1414 m. per Trakus keliavęs riteris Žilberas de Lanua. Enciklopediniuose žinynuose rašoma, kad traideniškis, ištikimas Vytauto bajoras, Kristinas Astikas gimė apie 1363 m. Trakų Salos pilyje. Tai yra tais metais, kai dar Kęstučio šeimyna gyveno šiandien vadinamuose Senuosiuose Trakuose, dar nebuvo ir Pusiasalio pilies. Apie visa tai jau buvo išsamiau rašyta Trakų rajono laikraštyje „Trakų žemė“, kituose leidiniuose bei interneto svetainėse1.

 

Manytina, kad Bernardinų ir Bražuolės kalnų pilys buvo statomos kartu ir taip sudarė būsimųjų-šiandieninių Trakų gynybinę sistemą, įkurtą Traidenio 1275 m.

Trakų kaip seniausio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miesto įkūrėju prasminga laikyti kunigaikštį Traidenį, o 1275 metus – miesto gimimo metais. Tai metai, kai manoma, kad Užpaliuose gimė Gediminas, iš kur 1316 m. atvyko su šeimyna į Senuosius Trakus. O Gedimino ir jo palikuonių – Kęstučio ir Vytauto nuopelnai – Trakų kaip LDK sostinės statusas.

Gerbiami trakiečiai, kviečiame organizuotis į disputų klubą.

Taip, disputais, mieli trakiečiai, pradėkime savo miesto istorinį apiforminimą. Nesvarbu, kokia tautybė, religija, partiškumas, išsimokslinimas, kviečiame burtis į trakiškių klubą, kuriame diskusijomis nuspręsime Trakų gimimo datą, aptarsime esamas ir ateinančias Trakų ir trakiečių problemas – pradėsime rimtai, darniai pasiginčydami ruoštis 2023 m. savivaldos rinkimams – Trakų ateities kūrybai – tikrajai Trakų savivaldai.

Pagarbiai Kęstutis VILKAUSKAS,

LR Seimo narys, LSDP Trakų skyriaus pirmininkas (tel. (8 5) 239 6335, el. p. kestutis.vilkauskas@lrs.lt),

ir prof. Dobilas KIRVELIS, Birutės g., Trakai, gyventojas

 

 1 Dobilas Kirvelis, „Vaišundas Astikaitis – Kristinas Astikas“, in: Trakų žemė, 2020 m. sausio 10 d., Nr. 2 (1104), p. 8;

Dobilas Kirvelis, „Senieji Trakai – tai tik tretieji Trakai?“, in: Trakų žemė, 2020 m. lapkričio 13 d., Nr. 46 (1148), p. 7;

 Dobilas Kirvelis, „Trakai – Bernardinų kalnas“. [žiūrėta: 2021 m. gegužės 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.traku-zeme.lt/trakaibernardinu- kalnas/>;

 Evardas Gudavičius, „Traidenis“. [žiūrėta: 2021 m. gegužės 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.traidenis.lt/lt/LDK-traidenis/ gudavicius.pdf>;

Dobilas Kirvelis, „Kas tas Trakų kunigaikštis, žuvęs prie Veliuonos 1337 m.“ [žiūrėta: 2021 m. gegužės 25 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.krastozinios.lt/2021/03/14/23/39/ kas-tas-traku-kunigaikstis-zuves-prie-veliuonos- 1337-m/>;

Dobilas Kirvelis, „Gediminaičių „lopšys“ – Užpaliai ir Pienionys!?“, in: Aukštaitiškas formatas, 2021, Nr. 1, p. 15–21.

 

 


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *