Aušros Virvičienės nuotr.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius klimatas keičiasi vis greičiau, tačiau 2024-ieji išsiskyrė net tarp rekordiškai šiltų metų – jie buvo šilčiausi Europoje per visą stebėjimų istoriją. Vidutinė metinė temperatūra žemyne siekė 10,69 °C, tai yra beveik pusantro laipsnio daugiau nei įprastai. Ši tendencija verčia susimąstyti: ką šie pokyčiai reiškia mūsų sveikatai, gamtai ir kasdieniam gyvenimui?
Karščiai vis dažnesni ir ilgesni
2024 metų vasarą daugelyje Europos šalių vyravo neįprastai aukšta temperatūra. Pietų Europoje buvo užfiksuotos ilgiausios karščio bangos, trukusios net kelias savaites. Netgi šiaurės regionuose temperatūra siekė 30 laipsnių ir daugiau. Tyrimai rodo, kad beveik pusė metų dienų buvo šiltesnės nei įprasta. Dėl to dažnėjo sveikatos problemų, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių: daugiau šilumos smūgių, padidėjusio kraujospūdžio, kvėpavimo sutrikimų atvejų.
Kintantis oras – nuo sausros iki potvynių
Be karščių, metai pasižymėjo labai nevienodu kritulių pasiskirstymu. Vakaruose (pvz., Vokietijoje, Nyderlanduose) fiksuoti rekordiniai lietūs ir potvyniai, kai kuriuose miestuose vanduo semdavo namus ir gatves. Tuo tarpu Rytų Europoje (Bulgarijoje, Rumunijoje) vyravo sausra, paveikusi žemės ūkį ir maisto gamybą. Šie kontrastai rodo, kad mūsų klimatas tampa vis labiau nenuspėjamas.
Tirpstantys ledynai – signalas iš šiaurės
Dar viena svarbi žinia – rekordinis ledynų tirpimas Skandinavijoje ir Svalbardo salyne. Dėl vis šiltesnių žiemų ledas netrunka susiformuoti, o vasaros metu jis ištirpsta greičiau nei bet kada anksčiau. Tai svarbu ne tik dėl gamtos – tirpstantys ledynai kelia jūros lygį, kuris ilgainiui gali kelti grėsmę pakrančių miestams, įskaitant Klaipėdą ar Veneciją.
Viršyta pavojinga 1,5 °C riba
Pirmą kartą pasaulio istorijoje 2024 m. vidutinė metinė temperatūra viršijo 1,5 laipsnio ribą, nustatytą Paryžiaus klimato susitarime. Ši riba yra tarsi „raudona linija“, kurios peržengimas reiškia dar spartesnius gamtos pokyčius: daugiau miškų gaisrų, potvynių, biologinės įvairovės nykimo.
Poveikis mūsų gyvenimui
Klimato kaita nėra tik mokslininkų problema – ji jau veikia mūsų kasdienybę:
Sveikata: karščio bangos pavojingos senjorams ir žmonėms su širdies, kvėpavimo ligomis.
Namai: dėl karščių miestai tampa tarsi „šilumos salos“, kai naktimis neišvėsta, o seni pastatai sunkiai sulaiko vėsą.
Kainos: sausros ir derliaus praradimai lemia brangesnį maistą – tai jau juntame prekybos centruose.
Anūkų ateitis: kiekvienas papildomas laipsnis reiškia sudėtingesnį pasaulį jaunajai kartai.
Ką galime padaryti?
Nors atrodo, kad vieno žmogaus veiksmai mažai ką keičia, vis dėlto daugelio bendri sprendimai gali turėti įtakos. Štai keli žingsniai:
Taupykite energiją: išjunkite nereikalingą apšvietimą, naudokite ekonomiškesnius prietaisus.
Rinkitės viešąjį transportą arba ėjimą pėsčiomis.
Palaikykite žaliąsias iniciatyvas: sodinkite medžius, palaikykite atsinaujinančią energiją.
Rinkitės vietinius produktus, kurių gamyba ir transportavimas sukelia mažiau taršos.
Pabaigai
2024-ieji buvo aiškus priminimas, kad klimato pokyčiai yra čia pat – jie veikia mūsų sveikatą, saugumą ir gyvenimo kokybę. Tačiau kartu tai – galimybė veikti. Kiekvienas mūsų gali prisidėti prie tvaresnės ateities – dėl savęs, dėl savo vaikų ir anūkų.
