Rail Baltica statyba. „Rail Baltica“nuotrauka
Geležinkelio elektrifikacija tarp Kaišiadorių ir Klaipėdos – pokytis, kurį jaučiame šiandien Praėjo treji metai nuo to, kai Lietuvoje baigtas vienas ambicingiausių transporto projektų – geležinkelio ruožo nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos elektrifikacija. Kas pasikeitė nuo tada ir kokį poveikį šis projektas turi šiandienos Lietuvai?
2022 metų pavasarį pradėtas ir 2023 metų pabaigoje užbaigtas elektrifikavimo projektas šiandien yra laikomas viena reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio investicijų į Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą. 321 km ilgio 1520 mm pločio vėžės ruožas nuo Kaišiadorių iki Draugystės stoties Klaipėdoje šiandien jau visiškai veikia elektriniu pagrindu, atverdamas galimybes tiek ekologiškesniam krovinių pervežimui, tiek modernesniam keleivių aptarnavimui.
Projektas, pakeitęs tempą ir požiūrį
Šis ruožas – svarbi transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) dalis, kuri jungia Klaipėdos jūrų uostą su Lietuvos–Baltarusijos siena. Nuo senų laikų būtent šiuo maršrutu važiuoja daugiau kaip 60 proc. visų krovinių, skirtų uostui, o net 38 proc. visų keleivių, naudojančių traukinių paslaugas Lietuvoje, bent kartą per metus keliauja šiuo ruožu.
Iki projekto įgyvendinimo visa atkarpa veikė tik dyzeliniu pagrindu. Tai sudarė apie 3 proc. visų transporto sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, o kasmet sunaudojama daugiau nei 2 177 teradžaulių dyzelino. 2025 m. pavasarį galime konstatuoti: šie skaičiai – jau istorija. (skaičiai ir duomenys naudoti https://ec.europa.eu/regional_policy/projects/projects-database/lithuania-s-kaisiadorys-klaipeda-railway-line-to-be-electrified_en)
Rezultatai: mažiau taršos, daugiau efektyvumo
Remiantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2024 m. tarpine ataskaita, baigus Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos projektą, išmetamų teršalų kiekis sumažės net 150 tūkst. tonų per metus. Tai prilygsta maždaug 30 000 automobilių metinėms emisijoms arba 700 hektarų miško absorbciniam poveikiui. Kuro sąnaudos sumažėjo apie 30 proc., riedmenų priežiūros sąnaudos – net 40 proc. Važiavimo laikas sutrumpėjo tam tikrose atkarpose. Padidėjo keleivių srautas, ypač tarp Klaipėdos, Šiaulių ir Kaišiadorių. Tai ne tik skaičiai – tai kasdienė nauda: švaresnis oras aplink didžiuosius miestus, tylesnis traukinių judėjimas gyvenvietėse ir greitesnės bei patogesnės kelionės.
Lietuva Europos kontekste 2021 m. Lietuva buvo viena mažiausiai elektrifikuotų šalių Europos Sąjungoje – vos 8 proc. geležinkelių tinklo buvo elektrifikuoti. Šiandien šis rodiklis jau viršija 20 proc., o ES vidurkis siekia apie 56 proc. Tai rodo spartų pasivijimo tempą ir aiškią strateginę kryptį. Baigus Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos projektą, elektrifikuotų geležinkelių dalis padidės iki 35 proc., o užbaigus „Rail Baltica“ projektą – iki 40 proc..
Kaip tai buvo įgyvendinta?
Kontaktinių oro linijų įrengimą stotyse ir atviruose ruožuose. Traukos pastočių ir autotransformatorinių statybą. Signalizacijos, telekomunikacijos ir eismo valdymo sistemų modernizavimą. Infrastruktūra buvo pritaikyta visose savivaldybėse nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos, įskaitant Jonavą, Kėdainius, Radviliškį, Šiaulius, Telšius, Plungę, Kretingą.
Europos parama ir investicijos
Projekto vertė – 383,3 mln. eurų, iš kurių net 158 mln. eurų buvo finansuota iš ES Sanglaudos fondo, pagal „ES struktūrinių fondų investicijų“ 2014–2020 m. programą.
Tai vienas iš tų atvejų, kai europinės lėšos buvo panaudotos tikslingai, aiškiai ir į naudą visuomenei – tai įrodo tiek projekto skaidrumas, tiek rezultatai.
Krovinių srautai – iššūkiai ir prisitaikymas
Projektas įgyvendintas geopolitinių iššūkių fone – sankcijos Baltarusijai, karo Ukrainoje poveikis logistikai. Vis dėlto infrastruktūra buvo suplanuota lanksčiai – leidžiant nukreipti srautus įvairiais maršrutais, plėtojant naujas jungtis su Lenkija ir Latvija bei skatinant intermodalinį transportą.
„Rail Baltica“ – kitas žingsnis 2025 m. pavasarį „LTG Infra“ skelbia naujus viešuosius pirkimus „Rail Baltica“ infrastruktūros plėtrai: planuojama statyti 12,4 km sankasos atkarpą Berčiūnai–Joniškėlis, o iki metų pabaigos prasidės paruošiamieji darbai ruožuose nuo Kauno iki Panevėžio. Tai – strateginis europinės reikšmės projektas, jungiantis Lietuvą su Latvija, Estija bei Vakarų Europa.
Panevėžio rajono savivaldybė jau pasirengusi bendradarbiauti: pasak mero Antano Pociaus, „statybos darbų įžengimas į rajoną yra ne tik ekonominės naudos, bet ir regioninio prestižo klausimas.“
Kas toliau?
Lietuvos geležinkelių strateginiuose planuose numatoma elektrifikuoti dar daugiau ruožų – pirmiausia linijas Vilnius–Šiauliai ir Marijampolė–Kaunas. Pagal „LTG Infra“ 2025–2028 m. veiklos planą, tai yra prioritetinės kryptys, skirtos tinklo efektyvumui ir tvarumui didinti (šaltinis: doc.ltginfra.lt).
Taip pat svarstomi modernūs alternatyvūs traukos būdai – vandeniliniai traukiniai ir bateriniai sprendimai. 2023 m. LTG pasirašė sutartį su Šveicarijos bendrove „Stadler“ dėl naujų elektrinių ir baterinių traukinių pirkimo, o artimiausiu metu planuojama įrengti pirmąją baterinių traukinių įkrovimo stotį Baltijos šalyse (šaltiniai: railwaypro.com, railtech.com).
Kalbant apie tarptautinę integraciją, „Rail Baltica“ – strateginis projektas, kuris sujungs Baltijos šalis su Vakarų Europa. Projektas numato jungtis per Estiją iki Suomijos (šaltinis: rail-baltica.lt).
Nauda regionams: kas laimi pirmiausia? Geležinkelių modernizacija tiesiogiai veikia ne tik didžiuosius miestus, bet ir regionus, per kuriuos driekiasi pagrindiniai maršrutai. Kaišiadorių, Šiaulių, Telšių ar Plungės regionuose išaugę transporto srautai jau paskatino naujų logistikos centrų kūrimą, patogesnį susisiekimą gyventojams ir investicijų į vietos ekonomiką augimą. Remiantis regioninių plėtros tarybų duomenimis, tokio masto infrastruktūros projektai ilgainiui didina ir NT vertę, ir vietinių paslaugų paklausą.
Lietuva kaip žaliasis
koridorius: klimato
ir saugumo dimensijos
Elektrifikuota ir modernizuota geležinkelių infrastruktūra Lietuvoje įgauna vis daugiau reikšmės nacionalinio saugumo kontekste. Pagal Europos Komisijos Gynybos mobilumo planus, ES siekia sukurti patikimą karinį mobilumą užtikrinančią infrastruktūrą, kuria galėtų judėti tiek civilinis, tiek karinis transportas. Geležinkeliai – itin svarbi šios sistemos dalis. Lietuva tampa pagrindine NATO sausumos logistikos arterija, jungiančia Vidurio Europą su Baltijos jūros regionu.
Rail Baltica linijos integracija yra esminė ne tik ekonominiu, bet ir kariniu požiūriu – ji suteikia greitą ir efektyvią galimybę dislokuoti pajėgas iš Lenkijos į Latviją ir Estiją. Be to, atnaujinta infrastruktūra atitinka ES dvigubo naudojimo standartus (dual-use), kurie leidžia naudoti infrastruktūrą tiek civilinėms, tiek gynybos reikmėms.
Kartu tai stiprina ir klimato strategiją – transporto srautus iš kelių perkeliant į mažiau taršius elektrifikuotus geležinkelius, mažėja CO₂ emisijos, o tai ypač svarbu NATO logistikai, siekiančiai tapti tvaresne. Tai įtvirtina Lietuvą kaip vieną iš pagrindinių žaliųjų logistikos koridorių Rytų–Vakarų ašyje.(Šaltiniai: Europos Komisija, EU Mobility and Transport; NATO Logistics Handbook; Rail Baltica Global Project Factsheet)
Modernizuota geležinkelių infrastruktūra Lietuvoje jau yra laikoma kritiniu resursu ne tik ekonomikai, bet ir Europos saugumui. Pagal ES Gynybos mobilumo planus, atnaujinti geležinkeliai užtikrina greitą karinio transporto judėjimą. Kartu Lietuva stiprina savo pozicijas kaip „žaliasis logistikos koridorius“ – šalis, kuria galima gabenti krovinius per visą Baltijos regioną su minimaliu CO₂ pėdsaku.
Remiantis 2024 m. „LTG Link“ ataskaita, dauguma keleivių teigiamai vertina pasikeitusį susisiekimą. Keleivių vertinimo vidurkis pagal 20 skirtingų aspektų siekia 9,1 balo iš 10. Be to, 2024 m. „LTG Link“ traukiniais keliavo 5,5 milijono keleivių, tai yra 500 000 daugiau nei 2023 m. Šis augimas rodo didėjantį viešojo transporto populiarumą.Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus gyventojams, taip pat šeimoms, kurios dabar dažniau renkasi keliauti traukiniu vietoj automobilio.
Skaitmeninimas ir inovacijos: ateities geležinkelis
Elektrifikacija atveria kelią kitoms technologijoms – LTG diegia pažangias keleivių informavimo sistemas, realaus laiko stebėseną, planuoja įdiegti automatizuoto traukinių valdymo (ATV) sprendimus. Tai ne tik padidina saugumą, bet ir leidžia optimizuoti grafikų planavimą, mažina vėlavimų riziką.
Energetinis efektyvumas ir atsparumas
Elektrifikuoti geležinkeliai ne tik sumažino priklausomybę nuo dyzelino, bet ir padidino energetinį atsparumą. Remiantis Lietuvos energetikos agentūros 2023 m. energetikos duomenų apžvalga, 2022 m. Lietuva importavo apie 27 proc. sunaudojamo kelių transporto dyzelino. Lietuvoje atidarant vis naujus saulės bei vėjo parkus, apie 70 proc. elektros energijos jau pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).
Keleivių patirties kokybiniai pokyčiai
Elektrifikavimas ne tik pagerino paslaugų greitį, bet ir pakeitė kelionių kultūrą. Remiantis 2024 m. „LTG Link“ duomenimis, per metus traukiniais keliavo 5,5 mln. keleivių, tai yra 500 000 daugiau nei 2023 m. „LTG Link“ planuoja atnaujinti traukinių parką, įsigydama modernius šveicariškus traukinius, kurie pasižymės didesniu komfortu ir greičiu.
Europa kaip vieningas žaliasis tinklas
Lietuva su savo pažangiomis elektrifikavimo iniciatyvomis tampa neatsiejama Europos žaliojo mobilumo strategijos dalimi. Pagal „Fit for 55“ iniciatyvą, ES siekia iki 2030 m. sumažinti transporto sektoriaus emisijas 90 proc.. Geležinkeliai – kertinis ramstis šiame plane. Lietuva, pasiekusi 20 proc. elektrifikacijos, juda link ES vidurkio, bet kartu imasi ir lyderystės inovacijų srityje, įskaitant baterinių traukinių plėtrą.
Išvados:
Nuo investicijų – prie realios naudos
Kaišiadorių–Klaipėdos elektrifikacija tapo infrastruktūroje tuo, kuo žalia politika tampa šalies strategijoje – įrodyta, kad galima padaryti geriau. O dabar „Rail Baltica“ ambicija – ne tik jungti miestus, bet ir formuoti ateities mobilumo stuburą visame regione. Tai ne tik bėgiai, tai – kryptis.
„Europos Pulso“ informacija
