Organizatorių nuotr.
Gegužės 26 d., pirmadienį, pradedama tautinės tapatybės iniciatyva Tautadienis. Tądien įmonės ir žinomi žmonės kviečia visus puoštis baltiškais, tautiniais kostiumais ar etnizuotais rūbais. Į biurus, bendruomenes, viešas erdves. Iniciatyva siekiama padėti prisijaukinti šį rūbą tiems, kurie gal net nėra jo vilkėję, ir paskatinti dažniau juo puoštis svarbiomis gyvenimo progomis.
Pirmąkart drąsiau puoštis su bendraminčiais
Kaip teigia projekto partnerio Vilniaus etninės kultūros centro vadovė Sandra Daugirdienė, iniciatyvos tikslas – paskatinti daugiau gyventojų puoštis savo tautinės tapatybės rūbais.
„Palaikome pilietiškų žmonių siekį išplėsti tautinių drabužių dėvėjimo erdvę už įprastų ribų – folkloro kolektyvų veiklos, Dainų švenčių, valstybinių renginių ar ugdymo įstaigų. Skatiname domėtis ir didžiuotis mūsų unikaliu tautiniu paveldu – raštais, simbolika ir giliomis prasmėmis, slypinčiomis tautiniuose bei baltiškuose kostiumuose.
Iš tiesų, jei niekada nesi vilkėjęs tautinio ar baltiško rūbo, tam gali prireikti drąsos. Tačiau pirmasis kartas – ypač drauge su bendraminčių būriu – būna ne tik lengvesnis, bet ir kupinas džiaugsmo“, – sako Sandra Daugirdienė.
Siekia pagausinti kostiumą vilkinčių gretas
Prieš porą mėnesių darbus pradėjusi iniciatyva, jau subūrė palaikytojų būrį. Iniciatyvos prasmę iškart įžvelgė ir lietuviškos įmonės.
„Mums kaip kepėjams lietuviškos duonos, kuri taip pat yra mūsų tautinės tapatybės dalis, ši idėja pasirodė artima ir prasminga. Smagu, kad ji kilo iš pačių žmonių. Todėl iškart mielai sutikome drauge ją kurti. Norisi, kad šis ypatingas drabužis prigytų kaip svarbių gyvenimo progų ar miesto renginių akcentas ir padėtų puoselėti tai, kas sava“, – sakė Artūras Kokoškinas, „Vilniaus duonos“ vadovas. Ši įmonė pirmoji patikėjo šia idėja ir prisijungė prie iniciatorių.
Palaiko ir žymūs žmonės
Iniciatyva sulaukė palaikytojų ne tik tarp įmonių, bet ir tarp žymių Lietuvos žmonių: Beata Nicholson, Dovilė Filmanavičiūtė, Indrė Kavaliauskaitė ir kiti išreiškė savo palaikymą bei dalinosi savo nuotraukomis su tautiniais drabužiais.
„Nėra man gražesnio ir puikesnio drabužio už tautinį kostiumą. Pernai išpildžiau ketverius metus puoselėtą norą ir užsisakiau pasiūti rankų darbo Dzūkijos krašto kostiumą. Niekada nei su jokia suknele nesu gavusi tiek komplimentų – jaučiuosi visada su juo kaip karalienė. Toks jausmas, kad juo vilkint sparnai užauga, nes tiek meilės ir tiek rankų darbo į kiekvieną audinio gijelę ar dygsnį sudėta“, – dalinosi Beata Nicholson, puoselėjanti kostiumo vilkėjimą renginiuose.
Nori, kad kostiumas puoštų svarbias gyvenimo progas
Idėjos autorė, šios iniciatyvos komunikacijos partnerė ir etnokultūros mylėtoja Gitana Baliutavičienė sakė, kad mintis telkti bendraminčius šiai iniciatyvai kilo pastebėjus, kad Lietuvoje kostiumas vis dar yra daugiau folkloro koncertų, švenčių, liaudies kolektyvų atributas nei svarbių gyvenimo progų apranga.
„Kada paskutinį kartą vilkėjote savo tautinį kostiumą? Dažnas atsako, kad mokykloje ar kai dainavo, šoko ansamblyje. Jį išties dažniau turi kolektyvai, ansambliai, mokyklų bendruomenės. Svajoju, kad tai būtų ne vien ansamblių, o kiekvieno žmogaus, kuriam brangi jo šalis ir jo šaknys, drabužis. Kad jis taptų įprasta puošmena per tokias svarbias gyvenimo progas kaip vestuvės, krikštynos, jubiliejai, gaunant diplomą ar apdovanojimą, per visas valstybines šventes. O tam – reikia padėti visuomenei jį prisijaukinti. Ypač tiems, kurie niekad nėra jo vilkėję. Būtent toks ir yra Tautadienio tikslas“, – sakė Tautadienio idėjos autorė Gitana Baliutavičienė, kuri tikisi, kad iniciatyva taps kasmetine.
Ji pati neseniai išpildė savo svajonę ir užsisakė savo kilmės krašto, Rytų Lietuvos baltų, lietuvių genties, kostiumą. Taip pat ateityje planuoja įsigyti Suvalkijos, tėčio gimtinės, tautinį kostiumą.
Pasipuošusių lauks lietuviško kino seansas ir dovanos
Prie iniciatyvos prisijungęs kinocentras SKALVIJA tądien pasipuošusiems Tautadienio dalyviams dovanos net tris lietuviško kino seansus. Vakare iniciatyvos partneriai, palaikytojai ir dalyviai susiburs žiūrėti Giedrės Beinoriūtės filmo „Sacrum ir profanum Pievėnuose“.
Dalyvauti skatins ir prizais
Iniciatyvos partneriai dalyviams taip pat yra parengę konkursų su įvairiomis dovanomis, prizais, tarp kurių duonos vaišės dalyvių kolektyvams, etno edukacijos, žaidimai ir leidiniai, o pagrindinis prizas – galimybė laimėti asmeniškai pasiūtą savo kilmės krašto tautinį kostiumą. Jų bus padovanoti net du: vieną sukurs tautinių drabužių kūrėjas Vilius Paškevičius, dar vieną kostiumą dovanos „Rūta žalioji“.
Septynių dalių tautinio kostiumo kaina prasideda nuo pusseptinto šimto eurų, mat audiniai audžiami, juostos pinamos, siuvinėjimai yra meistrų atliekami rankomis ir yra vienetiniai autoriniai kūriniai.
Tautiniai kostiumai populiarėja
„Per daugiau nei 15 metų esu sukūręs daug tautinių kostiumų – kiekvienas jų man byloja apie žmogaus ryšį su savo kraštu. Iš kur kilęs – nuo šio klausimo pradedu, kai ateina žmogus siūtis. Tautinis kostiumas nėra tik proginis rūbas – jis yra gilus priminimas, kas esi ir iš kur esi. Jis reikalauja pagarbos, kaip vėliava ar himnas. Jį vilkėdami padedame išsaugoti ir savo kultūrą, ir senuosius amatus“, – sakė anykštėnas Vilius Paškevičius, tautinių kostiumų kūrėjas Vilniuje.
Dovanoja vertinantiems savo šaknis
„Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių ieško savo šaknų, tapatybės – o tautinis kostiumas tampa gražiu ir prasmingu būdu tai išreikšti. Pastebime augantį susidomėjimą tiek tarp jaunimo, kuris kūrybiškai pritaiko kostiumo detales kasdienybėje, tiek tarp šeimų, kur tautinis drabužis tampa šventine tradicija ar prasminga dovana artimajam“, – sakė Ilona Tamošaitienė, „Rūta žalioji“ kūrybos vadovė.
Baltų kostiumai žymi pažangios civilizacijos ženklus
Archeologė mokslininkė ir baltų genčių kostiumų profesionali kūrėja Dr. Daiva Steponavičienė, VšĮ „Vita Antiqua“ vadovė, vienam Tautadienio iniciatyvoje dalyvaujančios įmonės kolektyvui padovanos edukaciją apie baltų genčių kostiumus.
2023 m. Lietuvos etninės kultūros globos taryba prilygino archeologinį baltų kostiumą tautiniam, tinkamą vilkėti valstybiniuose renginiuose.
„Baltų genčių kostiumai – tai nebylūs liudininkai mūsų tūkstantmečių istorijos. Juose užkoduoti mūsų protėvių pasaulėvaizdžio ženklai, vertybės ir grožio samprata. Pažinti juos – tai iš tikrųjų pradėti pažinti ir save. Mūsų protėviai buvo aukšto meistriškumo ir estetikos kūrėjai. Mes paveldėjome ne tik kostiumą – mes paveldėjome pažangios civilizacijos ženklus“, – sakė Dr. Daiva Steponavičienė, „Vita Antiqua“ vadovė.
Etnografinių regionų ir baltų kostiumų įvairovė
Lietuva turi iš viso penkių etnografinių regionų skirtingus tautinius kostiumus: Dzūkijos (Dainavos), Aukštaitijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sudūvos).
Taip pat keliolikos baltų genčių kostiumus, kurie kuriami atliekant archeologines rekonstrukcijas ir pasitelkiant kūrybą. Lietuvos teritorijoje gyveno šios baltų gentys: kuršiai, prūsai, sėliai, skalviai, žemaičiai, žiemgaliai, aukštaičiai, jotvingiai, latgaliai, lietuviai. Ne visų jų kostiumai dar yra atkurti.
Kostiumo paplitimo skaičiai nežinomi
Kol kas nėra duomenų, kiek Lietuvos gyventojų turi tautinį arba baltų genčių kostiumą.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautinio kostiumo specialistės Danutės Keturakienės teigimu, vien šimtmečio Dainų šventėje dauguma dalyvių buvę pasipuošę tautiniais kostiumais, o jų buvo apie 37 tūkst.
Norvegijoje, turinčioje stiprias tautinio identiteto puoselėjimo tradicijas, apie 70 proc. moterų ir 20 proc. vyrų turi savo tautinį rūbą. Austrijoje – daugiau nei 50 proc. gyventojų turi tautinių drabužių. Ten tautinės tapatybės rūbas įprastas bet kurios svarbesnės gyvenimo ar šventės dalis.
Iniciatyvos partneriai ir draugai
Tautadienio iniciatyvos partneriai, draugai ir palaikytojai: „Vilniaus duona“, „Vilniaus etninės kultūros centras“, LRT, kinocentras „Skalvija“, „Vita Antiqua“ VšĮ, Tautinių kostiumų siuvimas, Viliaus Paškevičiaus ĮI, „Be ledo“, „Sway“, „Rūta Žalioji“, Beata Nicholson, Dovilė Filmanavičiūtė, Indrė Kavaliauskaitė, Rokas Radzevičius, ir kt.
Gitana Baliutavičienė,
TAUTAdienis idėjos autorė ir komunikacijos partnerė
