Artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams. Kaip keisis savivaldos modelis?

Parašyta: 2022-08-08 | Kategorija: Komentarai, Naujienos, Trakai |

Pranas Surintas

2019 m. kovo mėnesį išrinktų savivaldybių tarybų kadencija artėja į pabaigą. 2023 m. kovo mėnesio pirmąjį sekmadienį vėl rinksime savo atstovus savivaldoje. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų nariai renkami ketveriems metams, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal mišrią rinkimų sistemą. Savivaldybių tarybų rinkimus skiria ir jų data nustato LR Seimas.

Ateinančių metų pavasarį bus renkami ne tik savivaldybių tarybų nariai, bet ir (tiesiogiai) merai. Tiesioginiai merų rinkimai, Lietuvoje vykdomi jau nuo 2015 m., turi didelį gyventojų palaikymą. Sociologinių apklausų rezultatai rodo, kad tam pritaria daugiau kaip 80 procentų šalies gyventojų. Konstitucinis Teismas pernai balandžio mėnesį paskelbė, kad tokie rinkimai neteisėti ir nepakeitus Konstitucijos negali vykti. Tad politinės partijos, Seimo nariai sutarė sudaryti teisinį pagrindą tiesioginiams mero rinkimams – pakeisti LR Konstituciją.

 

Kaip tai vyksta?

Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka, o įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 Seimo narių.

Tiesioginiams merų rinkimas Seime prieštaraujančių beveik nebuvo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnį papildė nuostata, kad savivaldos teisė „įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus“. Merai renkami remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise bei slaptu balsavimu. Savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius ketveriems metams renka šalies piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Balandžio 21 d. antrą kartą balsuojant Seime pataisai pritarė visi posėdyje dalyvavę 135 Seimo nariai. Konstitucijos pataiso jau įsigaliojo.

Konstitucinis pagrindas rinkti merus tiesiogiai buvo sudarytas, tačiau tautos atstovų laukė ilgas darbas. Įstatymais reikėjo sukurti ir patvirtinti naująjį savivaldos modelį. Tam LR Seime buvo sudaryta darbo grupė iš visų politinių partijų, o jai vadovauti paskirtas valdančiųjų atstovas, teisininkas Stasys Šedbaras. Buvo daug ginčų, nesutarimų, politinės partijos skirtingai matė naujai veikiančią savivaldą. Po ilgų diskusijų Seime buvo priimtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, vietos savivaldos rinkimų įstatymo, rinkimų kodekso nuostatos. Įstatymų pakeitimus pasirašė Respublikos Prezidentas, jie įsigaliojo. Atlikę dideli darbą Seimo nariai išėjo atostogauti.

Kaip atrodys pasikeitusi savivalda?

Pagal naująjį savivaldos modelį savivaldybės taryba – atstovaujamoji institucija, kuri turi savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus bei kurią sudaro tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai.

Meras – savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turintis savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakingas už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą.

Pakeitimų įstatymuose yra daug. Didėja mero įgaliojimai, daugėja vicemerų pareigybių, merui suteikiama vadinama veto teisė – t. y. galimybė motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus savivaldybės tarybai pakartotinai svarstyti. Daugiau galimybių opozicijai: atsiranda sąvoka „opozicijos lyderis“, savivaldybės mažumos valanda, mažumos darbotvarkė ir daug kitų pasikeitimų.

Kas pasikeitė įstatymuose reglamentuojančiuose rinkimus bei savivaldos darbą, kas aukščiau tiesiogiai išrinktas ,,stiprus“ meras ar savivaldybės taryba? Apie tai mintimis pasidalinsiu kitame numeryje.

Pranas SURINTAS

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *