Pažymint Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) 125-metį Vilniuje, ant Totorių g. Nr. 3 namo sienos, 2021 m. gegužės 1-ąją bus atidengta atminimo lenta ilgamečiam LSDP lyderiui, Lietuvos socialdemokratijos ideologui, Vasario 16-osios Akto signatarui ir Akto formulės pagrindiniam autoriui, Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (VLIK’o) pirmajam pirmininkui, inžinieriui profesoriui Steponui Kairiui.
Atminimo lenta Steponui Kairiui (1879–1964)
Šiame Vilniaus senamiesčio Totorių gatvės name Steponas Kairys 1917–1918 m., Pirmojo pasaulinio karo vokiečių okupacijos metu, ne tik gyveno, bet ir aktyviai reiškėsi Lietuvos Tarybos veikloje, redagavo laikraštį „Darbo balsas“, su bendraminčiais kūrė bei redagavo Vasario 16-osios Akto formulę. O už 200 metrų nutolusiame, šiandieninio Centrinio pašto, Gedimino pr. Nr. 7 ir Šv. Jurgio g. kampe, tada buvusiame sename name, prieš 125 metus, 1896 m. gegužės 1-ąją, gydytojo Andriaus Domaševičiaus bute įvyko pirmasis LSDP (Lietuviškos socialdemokratiškos partijos) suvažiavimas, kuris priėmė ir paskelbė šios pirmosios lietuviškos partijos siekį – Savystovi Demokraiška Respublika…Taip formuluotas Lietuvos socialdemokratų siekis, gana nenoriai priimamas dešiniųjų Lietuvos Valstybės Tarybos narių, svajojančių net apie monarchiją, buvo visiškai įgyvendintas Lietuvos Steigiamajam Seimui priėmus nuolatinę Lietuvos Konstituciją 1922 m. rugpjūčio 1 d.
Vilniuje namas, ant kurio gegužės 1-ąją bus atidengta
memorialinė lenta Steponui Kairiui atminti
Vilniaus Totorių g. Nr. 3 namas istoriškai pažymėtinas ir tuo, kad čia, kaip prisiminimuose rašo Stp. Kairio ilgametis bičiulis Kipras Bielinis, 1918 m. lapkričio 10 d. „Darbo balso“
redakcijos patalpose prasidėjo LSDP konferencija (vėliau dėl konferencijos istorinės svarbos buvo pervadinta LSDP VIII suvažiavimu). Kitą dieną į konferencijos kambarį nelauktai įėjo 4 uniformuoti vokiečių kariškiai: 2 jų karininkai, pasirodo, buvo Mažosios Lietuvos lietuviai – Dovas Zaunius ir Jurgis Aukštuolaitis, kiti 2 – kareivių milinėmis, vienas jų – Kuršaitis. Karininkai, pasirėmę ant kardų, susirinkusiesiems pranešė, kad Vokietijoje prasidėjo revoliucija, griuvo Kaizerio valdžia, jis iš Vokietijos išbėgo – karas pasibaigė. Vokiečių armija grįžta namo. Kol kas Vilniuje tvarką prižiūri jų, armijos Soldatenratas, klausia – kam perduoti Vilniaus valdymą?
1896 m. gegužės 1-ąją įvyko pirmasis LSDP (Lietuviškos socialdemokratiškos partijos) suvažiavimas, kuris priėmė ir paskelbė šios pirmosios lietuviškos partijos siekį – Savystovi Demokraiška Respublika
Konferencijos dalyviams tampa aišku – karalius Urachas nebereikalingas, visa jėga turi veikti Vasario 16-osios Aktas – reikia kuo skubiau suburti Vyriausybę, organizuoti savivaldybes, kurios savo ruožtu turės organizuoti Steigiamojo Seimo rinkimus. Kadangi Lietuvos Valstybės Taryba jau pradėjo formuoti Vyriausybę, tai LSDP ėmėsi organizuoti savivaldybes. Ir taip socialdemokratai organizavo Šiaulių, Utenos ir Rokiškio apskričių savivaldas. Kitur savivaldos funkcijas atliko bažnytiniai parapijiniai komitetai.
Iš šių Totorių gatvės namų, 1918 m. lapkričio mėnesį suredagavęs paskutinįjį 58-ąjį „Darbo balso“ numerį, Stp. Kairys išvyko į savo gimtuosius kraštus – Uteną organizuoti pradėjusios kurtis naujos Lietuvos Valstybės demokratiškumo pamatų – savivaldybių – Utenos apskrities savivaldybės. Gruodžio mėnesį suformavus Utenos Tarybą, buvo išrinktas valdybos pirmininku, bet dėl nuo Daugpilio Rusijos bolševikų karinės invazijos buvo priverstas bėgti į Kauną, kur buvo paskirtas tik ką iš Vilniaus bolševikų išvytos M. Sleževičiaus
Vyriausybės kabineto nariu.
Taip šiame Vilniaus Totorių gatvės name Lietuvos socialdemokratų partijos aktyvas 1918 m. lapkričio pradžioje pradėjo konkrečius žingsnius kuriant visiškai
naujo, XX amžiaus tipo valstybę – Lietuvos Demokratinę Respubliką. Lygiai taip pat tuo pačiu metu socialdemokratinei ideologijai sugriovus Vokietijos ir AustrijosVengrijos imperijas, pradėjo kurtis tokios pat Austrijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos Veimaro demokratinės respublikos.
Kęstutis VILKAUSKAS,
Lietuvos Respublikos Seimo narys,
Trakų LSDP skyriaus pirmininkas, ir prof. Dobilas KIRVELIS,
LSDP Garbės narys
Užs. Nr. 288
