Esu Jaunųjų geografų mokyklos mokinys. Tai mano antroji sesija šioje mokykloje ir ji buvo nuostabi. Apie ją mums jau pasakojo per pirmąją žiemos sesiją ir sakė, jog ji bus įdomi ir smagi. Dėl to iš šios sesijos tikėjausi kažko nerealaus ir nepamirštamo. Manau tai ir gavau.
Pirmąją dieną atvykau į seniausią Lietuvos nacionalinį parką – Aukštaitijos nacionalinį parką. Oras iškart nedžiugino, bet po kiek laiko truputį pasitaisė. Sutikau seniai matytus veidus bei pamačiau naujų. Pabendravom, sušokom ,,Laurenciją’’ ir pažaidėm žaidimus. Taip pat turėjome surašyti visos savaitės maisto gaminimo grafiką bei išrinkti du vadovus iš grupės. Prisipirkom maisto, kažkaip užkūrėm laužą, pasigaminom valgyt ir po kiek laiko išvargę nuėjom miegoti.
Antrosios dienos rytas ne visiems buvo puikus. Visgi po nelengvos nakties, pasigaminę maisto ir atlikę mankštą išėjome į žygį po parką. Buvo smagu vaikščioti po šį parką, nes jis tikrai gražus. Pamatėm tikrai labai gražių vaizdų, daug sužinojom apie įvairius augalus – buožaines, naktižiedes, sidabrinukes ir dar daug kitų. Pamatėme dviejų rūšių pelkes – aukštapelkę ir žemapelkę ir sužinojome, kaip jos susidaro bei kas joms būdinga. Taip pat gilinomės į parko reljefą ir sužinojome, kaip susidarė Aukštaitijos nacionalinio parko reljefas. Baigę žygį po parką grįžome į stovyklą. Truputį pailsėję prisiminėm geografijos žinias apie azimutą ir mokėmės naudotis kompasu. Buvo tikrai naudinga pamoka. Po skanios vakarienės turėjome linksmas užduotis: viktoriną, dienos medžiagos įtirtinimo užduotį ir susiskirstę grupėmis suvaidinome scenas iš stovyklos gyvenimo. Buvo smagu. Dar geriau vienas kitą pažinome.
Kitą dieną vėl pasidarę valgyt ir padarę mankštą išėjome į žygį. Jo metu turėjome stebėti aplinką ir kaip einant toliau ji keičiasi. Iš pradžių žygis buvo visai malonus, kol pradėjo lyti. Per šį žygį, kuri pavadinome ,,lietaus žygiu’’, pasimokėme, kaip būtų galima išmatuoti kalvą be prietaisų, išmokome pamatyti, kaip aplinka keičiasi mums einant toliau, ir įsimintiniausias įvykis yra tai, kad mums pavyko per lietų užkurti laužą su vienu degtuku, buvo tikrai kažkas nerealaus. Nors grįžome pavargę ir šlapi, bet jautėmės linksmai, ryžtingai ir pasitikintys savimi. Po to iki vakaro lijo, sėdėjom visi palapinėse ir linksmai leidome laiką. Vakare pavalgę ir geros nuotaikos visi mokinomės Jaunųjų geografų mokyklos ir liaudies dainas. Buvo labai smagus vakaras su daug dainų, linksmų žaidimų ir bendravimo.
Ketvirtąją dieną ryte gerai pailsėję ir pavalgę klausėmės apie įvairius aplinkos matavimo prietaisus – barometrus, hidrometrus, oro, žemės ir vandens termometrus. Turėjome visi atidžiai klausyti, nes vakare jau mes turėjome pradėti viską matuoti patys. Po to ėjome matuoti Dringyksčios upės debitą su specialiu prietaisu bei sužinojome, kaip išmatuoti upės debitą be prietaisų. Buvo tikrai svarbi ir įdomi pamoka. Grįžę po kelių valandų klausėmės apie žemėlapių sudarymą ir prietaisus, kurie padeda sudaryti žemėlapius. Patys galėjome išmėginti prietaisus – kaip jie veikia, ką matuoja bei kaip naudotis. Man pačiam labiausiai patiko tacheometras, kuris nustato koordinates, azimutą, atstumą ir dar kelis svarbius dalykus, kurie reikalingi sudarant žemėlapį.
Po šios pamokos profesorius mums rodė įvairius žemėlapius, nuo senovės iki dabarties. Buvo labai įdomu pamatyti, kaip per amžius žemėlapiai keitėsi ir kaip jie buvo pritaikyti beveik visur, kur jų reikia. Vakare mus, pirmakursius, turėjo pakrikštyti kaip naujus Jaunųjų geografų mokyklos mokinius. Po išbandymų ir ,,kančių’’, viską įveikę, tapome tikrais šios mokyklos mokiniais. Buvo tikrai linksma, smagu ir be galo nuostabu. Tikrai nė vienas nepamiršime tos akimirkos, kai mums uždėjo JGM skareles ir davėme priesaiką – tai nepamirštama. Po visų šių įvykių, susitarėme kaip atliksime aplinkos matavimus. Kas dvi valandas visą parą mes matavome oro, žemės ir vandens temperatūrą. Buvo įdomu ir tuo pačiu sunku, nes galėjai netyčia ką nors supainioti, neatsikelti vidury nakties ar šiaip ką nors ne taip padaryti. Tačiau mums puikiai viskas sekėsi ir mes tai padarėme.
Penktąją dieną mes vėl prisiminėme geografijos žinias apie žemėlapius, jų sutartinius ženklus, mastelį ir kaip orientuotis su kompasu ir žemėlapiu. Paskui išėjome pasivaikščioti po parko teritoriją ir mokėmės apie kraštovaizdį, jo komponentus ir kokių kraštovaizdžių yra. Praleidome laiką piešdami ir kalbėdami apie parką. Vienas įsimintiniausių įvykių buvo, kai mes, su kirviu perkirtom arbūzą ir visi kartu jį valgėm. Buvo juokinga ir gera visą tai matyti. Visi gerai prisivalgę kartu dainavom iki vėlyvo vakaro bei klausėm alumnų nuostabių istorijų. Penktadienis buvo tikrai nepamirštamas.
Priešpaskutinę dieną praleidom tikrai nuostabiai. Po pusryčių turėjome visi ruoštis orientacinėms varžyboms. Pasiskirstėme į nedideles grupes ir tam tikru laiku išėjome.
Vieniems sekėsi geriau, kitiems blogiau, bet visi orientacinį žygį įveikė ir tai svarbiausia. Po orientacinio visi turėjo daug laisvo laiko, išnaudojom šį laiką įvairiems žaidimams, bendravimui ir klausėme alumnų prisiminimų. Vakare ruošėmės naktiniam žygiui – tai toks žygis, per kurį mus gąsdina pasiekus punktus, turime eiti visą naktį, kad pasiektume kalną iki saulės patekėjimo. Kai kurie bijojo, kiti nekantravo, tačiau visi buvo pasirengę eiti. Išėjom vėlai vakare, kiekvienas skirtingu laiku. Per šį žygį vieni įveikė savo baimes, kiti patyrė tam tikrų sunkumų, tačiau visiems pavyko nusigauti iki Ladakalnio, nuo kurio atsivėrė nuostabus vaizdas ir jis atpirko mūsų sunkumus žygyje. Šis žygis liks mūsų atmintyje visą gyvenimą.
Paskutinę dieną po žygio į stovyklą grįžome ryte. Vieni nuėjo miegoti, kiti kalbėjosi apie patirtus įspūdžius žygyje. Jautėmės pavargę, bet laimingi. Pasidarę pusryčius ir pavalgę, susirinkom visi kartu ir aptarėme šios sesijos trūkumus ir įspūdžius.
Atėjo stovyklos pabaiga – visi pradėjo vieni su kitais atsisveikinti ir išvažinėti. Buvo liūdna atsisveikinti, tačiau visi žinojome, jog susitiksime kitoje sesijoje ir todėl išvykome puikiai nusiteikę.
Ši sesija buvo nuostabesnė nei galėjau įsivaizduoti. Visi lūkesčiai atsipirko su kaupu ir tikrai buvo nuostabu. Aš pats nebuvau pasiruošęs gerai gyventi gamtoje visą savaitę ir nors buvo akimirkų, kai norėjome sėsti į traukinį ir važiuoti namo, tačiau visi kartu mes patyrėme nuostabių prisiminimų, kurių niekados nepamiršim. Mane patį nustebino visų mūsų draugiškumas ir gebėjimas atlikti viską kartu ir be jokių kivirčų. Visi vieni iš kitų ko nors pasimokėme, susidraugavome bei puikiai leidome laiką. O svarbiausia, jog gavome patirties, susiradome naujų draugų ir bendraminčių ir patyrėme naujų gyvenimo įvykių, kurių niekada nepamiršime. Tai buvo nuostabi ir nepamirštama vasaros savaitė Aukštaitijos nacionaliniame parke.
Augustas Banuškevičius – Jaunųjų geografų mokyklos mokinys
Trakų r. Onuškio Donato Malinausko gimnazija
Stovyklos nuotraukos Giedrės Godienės ir Augusto Banuškevičiaus
#jaunujugeografumokykla
