Dėl padangų sąvartyno Lentvaryje gyventojai klibino net ministrą – nuvylė abejingumas

Parašyta: 2020-02-04 | Kategorija: Lentvaris, Naujienos |

„Kalam ir kalam šitą vinį, ir – nieko. Suverstos milžiniškos padangų ir kitokių atliekų krūvos prie garažų mūsų miestelyje riogso jau gerus metus“, – netoli Vilniaus, Lentvaryje gyvenantis gydytojas Gediminas Rimdeika pyktelėjo. Ir ne be priežasties.

 

„Nenorime dar vieno Alytaus gaisro, – kirto jis. – Maždaug prieš mėnesį aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai kartu su kaimynais siunčiau elektroninį laišką prašydamas, kad sužiūrėtų tą sąvartyną, tačiau sulaukėme tik formalaus atsakymo. Ir Lentvario seniūno prašėme, kad kas nors tas padangas sutvarkytų, ir į Trakų rajono savivaldybės aplinkosaugininkų duris beldėmės. Nulis reakcijos“. Pasak G. Rimdeikos, milžiniška padangų stirta riogso netoli Lentvario seniūnijos pastato, Vaivos gatvėje, sovietmečiu statytų garažų teritorijoje. „Esame penki kaimynai, kurie dėl tų padangų nerimstame. Nuo mūsų namų iki jų koks puskilometris. Po Alytaus gaisro visi bijome, kad ir pas mums koks kvailys jų neuždegtų“, – kalbėjo G. Rimdeika.

Išjudino seniūniją

Ką daryti gyventojams tokioje situacijoje? Pasak Aplinkos apsaugos departamento atstovės Ievos Krikštopaitytės, situacija dėl konkretaus sąvartyno Lentvaryje departamentui jau yra žinoma. „Mūsų turimais duomenimis šiuo metu padangos yra išvežamos. Kadangi jos sukrautos valstybinėje žemėje, išvežimą organizuoja Lentvario seniūnija. Taip pat seniūnija pastatė vaizdo stebėjimo kameras, kad būtų galima užfiksuoti pažeidėjus, kurie šioje vietoje atsikrato atliekomis“, – patikino I. Krikštopaitytė.

Žmonės nebeabejingi

Gaisras Alytuje ir „Grigeo“ taršos skandalas pažadino žmonių budrumą. Gyventojai ir stebi aplinką, ir raportuoja apie aptiktus skaudulius. Padangų sąvartynai – vieni tokių. O kas po to, kai žmonės pasiskundžia? „Pranešimai apie pamiškėse, miškuose ar kitur į gamtinę aplinką išmestas padangas patenka į pranešimų kategoriją „netinkamas atliekų tvarkymas“. Dažniausiai padangos kur nors gamtoje išmetamos kartu su kitomis atliekomis arba ten, kur kažkas kitas jau atsikratė savo atliekomis. Gavę pranešimą apie netinkamai tvarkomas atliekas, aplinkosaugininkai kaskart vyksta apžiūrėti nelegalių savartynų – šiukšlynų)ir bando rasti įrodymų bei nustatyti atliekų šeimininką. Dažniausiai, padeda šiukšlėse rasti seni dokumentai“, – paaiškino I.Krikštopaitytė. Ji priminė, kad tokiu atveju, kai pavyksta nustatyti atliekų savininką, yra taikomos poveikio priemonės. Tai yra piniginė bauda ir privalomasis nurodymas sutvarkyti atliekas. Visos galimos baudos yra numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje, – baudos dydis priklauso nuo atliekų kiekio ir nuo to, ar atliekos yra pavojingos, ar ne. „Tokiais atvejais, kai savininko nustatyti nepavyksta, yra informuojamas žemės savininkas, kuris privalo sutvarkyti atliekas. Jeigu žemė priklauso valstybei – sutvarkyti užterštą teritoriją įpareigojama savivaldybė. Taigi tais atvejais, kai nenustatomas atliekų savininkas, atliekos yra laikomos bešeimininkėmis, – užsiminė departamento atstovė. – Kitaip tariant, pasitvirtinusius pranešimus apie netinkamą atliekų tvarkymą galima skirti į dvi dalis – kai nustatomas atliekų savininkas ir kai jos pripažįstamos bešeimininkėmis. Dažniau, deja, tenka atliekas pripažinti bešeimininkėmis“.

Pavojus ne tik gamtai

Padangos – tai naftos produktas. Degdamos jos į aplinką išskiria ypač kenksmingų, nuodingų medžiagų. Dioksinai ir kietosios dalelės – apie šiuos teršalus, patekusius į dirvožemį, augalus, vandenį – nuolat buvo kalbama per Alytaus gaisrą. Nes, degant padangoms, išsiskiria ir minėti teršalai, ir suodžiai, smalkės, sieros, azoto, chloro junginiai, oksidai, lakieji organiniai junginiai, aromatiniai angliavandeniliai, sunkieji metalai ir gausybė kitų teršalų. Žmogaus sveikatai jie gali turėti staigų arba lėtinį poveikį. Nereikia nė gaisro – sąvartynuose kaitinamos saulės, merkiamos lietaus ar stingdomos šalčio padangos dūla, išskirdamos į aplinką sveikatai pavojingas chemines medžiagas. Viena jų – benzenas – žinomas kaip kancerogenas, sukeliantis vėžį. Todėl padangų atliekas būtina deramai sutvarkyti.

Surenkama aikštelėse

I. Krikštopaitytė priminė, kad panaudotas padangas, naudotą automobilių alyvą, tepalo filtrus, tuščias alyvos, stabdžių, aušinimo skysčių ir kitokias pakuotes, tepaluotas pašluostes, drabužius, skudurus, stabdžių, aušinimo skysčius, akumuliatorius ir kitką galima pristatyti į didelių gabaritų – stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Iš gyventojų šios atliekos priimamos nemokamai.

Atlikus automobilio remonto darbus autoservisuose, likusias pavojingas ir nepavojingas atliekas autoservisai privalo surinkti. Transporto priemonės savininkui gali atiduoti tik tinkamas pakartotiniam naudojimui transporto priemonių detales, surašę 2 egz. transporto priemonių dalių perdavimo ir priėmimo aktą. Iki 80 proc. transporto priemonių dalių ir detalių gali būti perdirbamos.

Audrė SRĖBALIENĖ,

Šaltinis: www.lrytas.lt

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *