Karaimų legenda atgijo Trakų Salos pilyje

Parašyta: 2022-08-29 | Kategorija: Kultūra, Naujienos, Renginiai, Trakai |

Spektaklio akimirka

Praėjusį savaitgalį, rugpjūčio 19–20 d., Trakų Salos pilies kieme įvyko muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“. Į bendrą ansamblio „Lietuva“ ir Lietuvos karaimų kultūros bendrijos projektą surinko per tūkstantį miesto gyventojų ir svečių bei karaimų tautos atstovų, gyvenančių šalyje ir svetur. Susirinkusieji buvo nukelti į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto (1350–1430) laikus ir liko užburti lietuvių bei karaimų tautų legendos, kuri buvo papasakota moderniai, įtaigiai ir originaliai.

Praėjusį penktadienio vakarą į legendinę Lietuvos sostinę Trakus atvyko gausus būrys karaimų tautos atstovų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, taip pat miesto gyventojai, svečiai, valdžios atstovai – LR kultūros ministras Simonas Kairys, LR Seimo narė Edita Rudelienė, Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius su patarėjomis Evelina Kislych-Šochiene, Jovita Sajavičiene, rajono įstaigų vadovai ir atstovai bei kt. Visus čia sutraukė neeilinis reginys – režisieriaus Daliaus Abario muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“. Ji buvo skirta pažymėti šiemet švenčiamus Karaimų metus. Šios tautos istorija skaičiuoja 625-erius metus. Per daugiau kaip šešis šimtmečius lietuvių ir karaimų tautos draugiškai sugyveno tarpusavyje, jie tapo integralios Lietuvos valstybės dalimi. Spektaklio premjera pasirinkta Trakų Salos pilyje neatsitiktinai. Miestas neretai vadinamas karaimų Meka, kur kasmet atvyksta karaimai iš viso pasaulio į tarptautinę vasaros karaimų kalbos ir kultūros stovyklą (deja, COVID-19 pandemija buvo truputį sujaukusi šią veiklą). Taip pat šiemet Trakai švenčia 700 metų sukaktį, tad šis vaidinimas gražiai įsiliejo į jubiliejinių metų programą. Pagal karaimų legendą į Lietuvą iš Krymo 380 karaimų šeimų atsivedė Vytautas Didysis 1392–1397 m. Jie buvo apgyvendinti tarp Trakų pilių, vėliau įsikūrė gyvenvietės Biržuose, Pasvalyje, Naujamiestyje, Upytėje. Jiems Vytautas Didysis, vėliau Kazimieras Jogailaitis (1427–1492) suteikė privilegijų, leido turėti savivaldą. Jiems skirta žemė Trakų šiaurinėje dalyje, kuri nebuvo jų nuosavybė – po šeimininko mirties atitekdavo kitai šeimai. Lietuvos valdovų Aleksandro Jogailaičio (1461–1506) ir Žygimanto Senojo (1468–1548) privilegijos atleido karaimus nuo muito mokesčių visoje valstybėje, sargybos bei derliaus nuėmimo prievolių senųjų Trakų dvare.

Po muzikinės dramos  „Sakmė apie dovanotą širdį“ aktoriai, šokėjai ir kūrybinė komanda įsiamžino bendroje nuotraukoje

Šis naujas prieš savaitę pristatytas muzikos ir šokio spektaklis pasakoja dviejų tautų – lietuvių ir karaimų – draugystės ir ištikimybės istoriją, kurią perteikti buvo pasirinkti neįprasti scenos, šviesų, muzikos, vaizdo projekcijos, šiuolaikinio šokio sprendiniai. Kadangi pats vadinimas vyko po atviru dangumi, visa kūrybinė komanda surizikavo dėl oro, kadangi iš anksto neįmanoma nuspėti, koks bus vakaras. Ir viskas pasiteisino su kaupu. Į Lietuvą atslūgę tropiniai karščiai ir šiltos naktys be lietaus kaip tik leido susirinkusiems žiūrovams mėgautis įspūdingu reginiu, o šokėjams, aktoriams ir visai kūrybinei komandai įgyvendinti užsibrėžtą tikslą.

Spektaklis vyko dvejomis kalbomis – lietuvių ir karaimų, pastarajai atiduodant tam tikrą duoklę. Šiemet įvykusio Lietuvos statistikos departamento surašymo duomenis, šių metų pradžioje šalyje gyveno 196 karaimų tautos asmenys, o savo gimtąja kalba kalba vos 30 žmonių ir visi jie gyvena Lietuvoje. Karaimų kalba įrašyta į UNESCO nykstančių kalbų sąrašą. Tad džiugu, kad gausus būrys žiūrovų galėjo nors maža dalele prisiliesti ne tik prie karaimų tautos kultūros, istorijos, bet ir išgirsti, kaip skamba jų gimtasis žodis. Taip pat spektaklio pabaigoje ekranuose susirinkusi publika išvydo šių dienų karaimų tautos atstovų, tęsiančių protėvių tradicijas, veidus.

Stebinti istorines kovas, tarpusavio pasiaukojimo istoriją, didingumo įspūdį sustiprino gyvai skambanti elektroninė muzika, styginiai, mušamieji ir tautiniai instrumentai. O kur dar nuostabūs solistų balsai, masinės šokėjų bei choro scenos, kurias atliko ansamblio „Lietuva“ ir kviestiniai muzikos atlikėjai. Šiame muzikiniame spektaklyje modernia forma susirinkusieji stebėjo, kaip Lietuvos aktoriai (Vytautas Rumšas vyresnysis, Rafailas Karpis, Andrius Bialobžeskis, Ilja Gun, Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Severina Špakovska, Aistė Benkauskaitė ir kiti) įkūnijo Vytautą Didįjį, jo pusbrolio karaliaus Jogailos pasiuntinį, Lietuvos didžiojo kunigaikščio patikėtinius karaimus ir kitas istorines asmenybes. Įspūdingam reginiui muziką sukūrė kompozitoriai Linas Rimša ir Gintautas Venislovas, scenarijų ir libretą – Alvydas Šlepikas, už choreografiją turime padėkoti Agnijai Šeiko ir Aušrai Krasauskaitei, šio muzikinio spektaklio scenografijos dailininkė yra Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė, vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas, šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, vaizdo grafikos autoriai – Lukas Miceika ir Vaclovas Nevčekauskas.

Kas nematė šio spektaklio, turėtų tikrai nenusiminti, nes karaimų istoriją įamžinanti legenda keliaus po įvairias Lietuvos vietas.

Rugsėjo 15 d. legenda bus rodoma Marijampolėje, rugsėjo 21 d. – Alytuje, rugsėjo 23 d. – Klaipėdoje, spalio 5 d. – Panevėžyje, spalio 13 d. – Vilniuje ir spalio 21 d. – Kaune. Bilietai platinami www.bilietai.lt.

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ

Martyno Vitėno nuotr.


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *