Karijotaičiai sugrįžo į Trakus

Parašyta: 2019-08-02 | Kategorija: Naujienos, Renginiai, Trakai |

Liepos 28 d., sekmadienį, senojoje legendinėje Lietuvos sostinėje – Trakuose tarp mūrinių viduramžių laikus menančių Salos pilies sienų atgijo legenda apie Fiodorą (Teodorą) Karijotaitį.

Ukrainiečių kultūros desantas įsiamžino bendroje nuotraukoje Trakų Salos pilyje

Draugystės tiltas tarp Lietuvos ir Ukrainos

Liepos 24–28 d. Vilniuje, Tra­kuose ir Klaipėdoje įvyko Ukrainos ir Lietuvos sandraugos pirmasis tarptautinis muzikos, dainų ir šokių festivalis „Menų tiltai“, jį rėmė Ukrainos kultūros fondas. Festivalio organizatorius – viešoji organizacija „Jaskrava Krajina“ („Ryški šalis“) (Ukraina). Šio festivalio tikslas – vystyti tarptautinį bendradarbiavimą tarp Ukrainos ir Lietuvos, stip­rinti ukrainiečių ir lietuvių kultūrinius santykius, populiarinti ukrainiečių kultūrą Lietuvoje.
Trakuose ukrainiečių kultūros desantas lankėsi dvi dienas. Liepos 25 d. Trakų kultūros rūmuose buvo surengta meistriškumo pamoka, kurios metu Mukačevės dramos teatro vyriausiasis režisierius, dramaturgas Jevgen Tyščuk dėstė
V. Meyerhold‘o teatralinės biomechanikos metodą šiuolaikiniame scenos mene. Vėliau apžvalgos aikštelėje prieš Salos pilį susirinkusi publika klausėsi sumų miesto D. Bortniansko vardo aukštosios muzikos mokyklos liaudies instrumentų orkestro, liaudies choreografinio ansamblio „Kapriz“ (Kremenčuko miestas) ir liaudies choreografinio ansamblio „Svitanok“ (Kropivnyckio miestas) koncerto.

Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje žiūrovai klausėsi Černigovo L. M. Revutskio vardo muzikos koledžo jungtinio choro koncerto. Pirma iš dešinės – choro vadovė Marina Gončarenko. Ukrainiečių muzikiniu pasirodymu džiaugėsi Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė (antra iš kairės), renginio metu vertėjavo muziejaus ekskursijų vadovė Irena Potocka (pirma iš kairės)

Liepos 28 d., nemokamą muziejų lankymo sekmadienį, Trakų gyventojai ir svečiai, užsukę į miesto simboliu virtusią Salos pilį, galėjo ne tik apžiūrėti pilies ekspozicijas, bet ir tapti pirmojo Ukrainos ir Lietuvos sandraugos pirmojo tarptautinio muzikos, dainų ir šokių festivalio „Menų tiltai“ dalimi – čia vyko du renginiai. Iš pradžių Salos pilies Didžiojoje menėje žiūrovai klausėsi Černigovo  L. M. Revutskio vardo muzikos koledžo jungtinio choro koncerto (vadovė – Ukrainos liaudės artistė Marina Gončarenko), vėliau kunigaikščių rūmų vidiniame kieme išvydo Mukačevės dramos teatro spektaklį „Kunigaikštis Karijotaitis“. Tai – Mukačevės pilies legenda, nukelianti mus į XIV a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ukrainoje laikus. Spektaklis atkuria įvykius, galimai vykusius Palanoko pilyje, valdytoje Gedimino anūko, Vytauto Didžiojo pusbrolio Fiodoro Karijotaičio – Podolės žemės valdytojo. Būtent šiuo metu mūrinė pilis statyta kaip neįveikiama tvirtovė, tuo metu priklausanti Vengrijos karalystei. Kunigaikštis Karijotaitis žiūrovo akivaizdoje iškyla kaip geras valdovas ir statytojas, drąsus karvedys, politinis ir valstybės veikėjas, iš kitos pusės – kaip didis savo tėvynės, Podolės žemės brangintojas, rūpestingas tėvas ir mylinti šeimos galva. Ukrainiečių vaidyba mus nukelia į tuos laikus, kai Vytautas Didysis ir Fiodoras Karijotaitis nesurasdavo tarpusavyje bendros kalbos.

Belaukiant spektaklio „Kunigaikštis Karijotaitis“ pradžios

Karijotaičių istorija

Teodoras Karijotaitis (ukr. Федір Коріятович, veng. Korjatovics Tódor) yra g. (?) – mirė apie 1414 m., Mukačevėje) – Lietuvos kunigaikštis, Podolės kunigaikštystės valdovas, Palanoko pilies Mukačevėje statytojas. Jo tėvas Karijotas (g. po 1300 m. – mirė apie 1365) – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino šeštasis (?) sūnus, kunigaikščių Mantvydo, Narimanto, Algirdo, Jaunučio, Kęstučio ir Liubarto brolis. Apie jo gyvenimo pirmąją pusę nieko konkretaus nežinoma. Tiesa, netoli Trakų yra išlikęs Kariotiškių vietovardis tarsi leistų spėti Karijotą kurį laiką buvus Trakų valdytoju). Apie 1330 m. Naugarduke jis apsikrikštijo pagal stačiatikių apeigas gavo Michailo vardą. Karijoto sūnūs Konstantinas, Jurijus, Aleksandras ir Fiodoras (Karijotaičiai) mūšyje prie Mėlynųjų Vandenų (1363) padėjo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui nugalėti Aukso Ordos kariuomenę ir už tai gavo iš jo valdyti Podolę.
Iš savo tėvo kunigaikščio Karijoto Fiodoras paveldėjo Naugarduką. Po brolių Jurgio, Aleksandro ir Konstantino mirties valdė Podolę. 1392 m. Fiodoras sukilo prieš savo pusbrolį Vytautą Didįjį ir už tai buvo išvytas iš Podolės. Pasitraukė į Mukačevę, kur Vengrijos karalius Zigmantas Liuksemburgietis suteikė jam prieglobstį. 1396–1414 m. valdė Berehovės pavietą, o Mukačevėje pastatydino pilį ir įkūrė vienuolyną. Sudaręs sąjungą su Liubarto sūnumi Teodoru, Švitrigaila ir Vokiečių ordinu, 1402 m. nesėkmingai bandė atgauti Podolę. Vytauto Didžiojo kalintas Vilniuje iki 1403 m., iš kur pabėgo ir grįžo į Užkarpatę.

 

Trakų Salos pilyje Mukačevės dramos teatro aktoriai pristatė spektaklį „Kunigaikštis Karijotaitis“

 

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Jolantos Zakarevičiūtės ir Alvydo Staniunaičio nuotr.


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *