Lauktuvės iš „Kaziuko“

Parašyta: 2021-03-02 | Kategorija: Naujienos, Trakai |

Kovo 4-ąją minima Šv. Kazimiero diena. Tą dieną Vilniuje vykdavo didžiulė šventė, dar nuo 1604 m. rengiama šventinė procesija, kuri užtrukdavo beveik visą dieną. Tad kaipgi apsieiti be prekybos religine atributika ir įvairiais skanumynais bei karšta arbata. Manoma, kad būtent iš šios bažnytinės šventės metu vykusios prekybos ir susiformavo didesnė mugė, miestelėnų meiliai pavadinta „Kaziuku“.

Pamažu komercinė šventės dalis vis plėtėsi ir 1827 m. pirkliai gavo privilegiją per „Kaziuką“ Katedros aikštėje rengti jomarką – ilgesnį laiką, tris dienas trunkantį prekymetį. Į jį suvažiuodavo per 2 400 vežimų iš aplinkinių kaimų ir visos Vilnijos. Visas miestas eidavo į kermošių, kur valstiečiai net iš labai tolimų vietovių atveždavo parduoti savo prekes. Kaip savo atsiminimuose „W Wilnie i w dworach litewskich. Pamiętnik z lat 1815–1843“, rašo grafienė G. Puzinienė: … juose turkai prekiaudavo skaromis, rusai – stiklu ir gelumbe, žydai iš Berdyčevo – saldumynais.

Ką lauktuvėms iš Kaziuko mugės? Ko tik ten nebūdavo, pasakodavo mama su tėčiu, prisimindami savo jaunystę (apie 197-uosius), kaip su motociklu tėčio brolio vežami, lankydavosi Kaziuke ir pirko pintus krepšius, na, ir, žinoma, „barzankus“ (taip vadindavo). Mugėje prekiaudavo visų pirma mediniais dirbiniais iš medžio, namų apyvokos daiktais, verpimo rateliais, žaislais vaikams ir, žinoma, pardavinėdavo balionėlius bei širdies formos meduolius. Be to, Kaziuko mugė stebino visus riestainių gausumu. O jų buvo kokių tik nori: su aguonomis, juodgrūde, garstyčiomis, saldieji su vanile. Į mugę atveždavo jų gausybę, net valtimis Nerimi atplukdydavo. Retas kas iš mugės grįždavo be virtinės riestainių ant kaklo ir be meduolio – „Kaziuko širdies“. Meduolius galima būdavo rinktis įvairiausių dydžių ir spalvų. O skaniausi riestainiai buvo iš Smurgonių miestelio, vadinami smurgiankomis, smurgonkomis arba baronkomis, (gud. abaranki), (lenk. obwarzanki), jidiš kalba vadinamus beygl (beigelis).

Iš knygos Senieji lietuviški receptai: „Beigeliai jei ieškotume gaminio, kuris iš būtų labiausiai paplitęs pasaulyje – tai, neabejotinai – beigeliai. Pirmą kartą mūsų kraštuose panašūs kepiniai minimi Jogailos karališkajame dvare, kai 1394 metais, Didžiosios savaitės metu, karalienei buvo perkami apskriti obwarzanki. Šį kepinį galime laikyti beigelio protėviu. Atsiradę ir išpopuliarėję tarp Lietuvos ir Lenkijos žydų jie tapo neatskiriamu miestelių mugių ir prekymečių atributu, populiaria lauktuvė, parvežama vaikams. …Nors beigeliai buvo kepami nuo viduramžių laikų, jų receptai pradėti užrašinėti ir skelbti vėlai. Vieną pirmųjų receptų mūsų krašte XIX amžiaus viduryje užrašė Ana Ciundzevicka. Lietuvių kalba pirmąjį receptą išspausdino Liudvika Didžiulienė-Žmona 1893 metais“ – rašo A. ir R. Laužikai, 2020.

Kaip senovėje, taip ir šiais laikais Kaziuko mugėje akys raibsta nuo gėrybių gausos. Ilgiausios eilės išsirikiuoja prie prekystalių su verbomis, mediniais šaukštais, pintais krepšiais, rūkytais mėsos gaminiais, pieno gaminiais ir, žinoma, baronkomis. Minkštų, didelių ir kvapnių riestainių karoliai – tikras skanumėlis ir puikiausia lauktuvė namiškiams. Tačiau šiemet mugėje kažin ar apsilankysime. Taigi kviečiame jų iškepti namuose.

Pirmos gastronominės knygos lietuvių kalba „Lietuvos gaspadinė“ (1893) autorės Liudvikos Didžiulienės-Žmonos beigeliai (žydiškos baronkos, žydiški riestainiai, didriestainiai)

Autentiškas receptas, pritaikytas mūsų laikams.

 

Jums reikės: 1 l pieno, 1 arbatinio šaukštelio druskos, 2 kg kvietinių miltų, 50 g šviežių mielių, 50 g cukraus, 4 kiaušinių, 1 valgomojo šaukšto sviesto, sezamo, juodgrūdės ar aguonų pabarstymui.

Gaminimas. Pieną pašildykite iki kambario temperatūros, įmaišykite druską, vandenyje ištirpdytas mieles ir dalį miltų. Tešla turi būti maždaug grietinės tirštumo. Tešlą padėkite kilti. Kai tešla pakils, įdėkite cukraus, 3 kiaušinius, išlydytą (bet ne karštą) sviestą ir viską išmaišykite. Tada suberkite miltus ir minkykite. Tešla turi nelipti prie rankų. Tokią tešlą padalykite maždaug obuolio dydžio gabalėliais ir padėkite antrą kartą kilti. Kai tešla pakils, iš kiekvieno gabalėlio suformuokite po vieną beigelį, sudėti juos ant miltais pabarstyto stalo ir dar palikite trumpam pakilti. Pakilusius beigelius vieną po kito meskite į verdantį vandenį, o kai jie iškils į viršų, išgriebkite, dėkite į riebalais pateptą skardą, aptepkite išplaktu kiaušiniu, pabarstykite sezamu, aguonomis ar juodgrūde ir pašaukite į iki 220 laipsnių temperatūros įkaitintą orkaitę.

 

 

Naminiai beigeliai

Riestainiams reikės (8 vnt.): 500 g miltų, 30 g mielių arba 1,5 arbatinio šaukštelio sausų mielių, 200 ml šilto vandens (maišant tešlą gali dar prireikti apie 40–60 ml), 3 valgomųjų šaukštų aliejaus, pusės arbatinio šaukštelio druskos, 1,5 valgomojo šaukšto cukraus, 1 kiaušinio patepimui.

Skysčiui, skirto riestainiams apvirti, reikės: 1 litro vandens, 2 šaukštų medaus, 1 arbatinio šaukštelio sodos, 1 arbatinio šaukštelio druskos.

Gaminimas. Mieles užpilkite 50 ml vandens, įberkite cukraus ir palaikykite šiltai stovėti, kol pakils. Maišykite miltus su druska ir šiltu vandeniu, supilkite pakilusias mieles ir aliejų. Gerai suminkykite tešlą, duokite jai pakilti. Išimkite iš dubens, padalinkite tešlą į 8 vienodo dydžio gabaliukus. Iš kiekvieno gabaliuko suformuokite rutuliuką ir jį lengvai suplokite. Tada nykščiu ir smiliumi formuokite riestainį – įspauskite viduryje skylę ir ją praplėskite lengvai sukdami riestainį aplink. Sudėkite riestainius ant lengvai aliejumi patepto kepimo popieriaus lakšto, uždenkite rankšluosčiu. Keptuvėje aukštais kraštais (arba plačiame puode) užvirkite vandenį. Kai vanduo užvirs, dėkite riestainius į vandenį. Svarbu, kad jie virdami nesusigrūstų. Kiekvieną virkite po minutę. Kepimo skardą ištieskite kepimo popieriumi, lengvai pateptu aliejumi. Ant jos sudėkite iš vandens išimtus riestainius. Suvilgykite riestainio viršų kiaušinio plakiniu ir barstykite norimais priedais. Pabarstymui galite naudoti įvairias sėklas (moliūgų, sezamų, aguonų) ir smulkintus riešutus. Kepkite riestainius iki 200–220 temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 20 min., kol taps gelsvai rusvi.

Išėmę iš orkaitės iškeptus riestainius šiek tiek atvėsinkite, perpjaukite pusiau. Tepkite minkštuoju sūriu ar sviestu, humusu, pateikite su Bešamelio padažu ir įvairiais priedais: lašiša, kumpiu, kepta vištiena, virtais kiaušiniais arba tiekite su baltu sūriu, medumi ar uogiene.

Druskos, pipirų ir kitų gyvenimo prieskonių pagal skonį…

Jolanta VELIČKIENĖ,

 maisto technologė, technologijų edukologė,

Amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ maitinimo paslaugų profesijų mokytoja


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *