Prie Holokausto aukų kapo Varnikų miške užrašyti šiuo metu žinomi nužudytų žydų vardai

Parašyta: 2022-08-05 | Kategorija: Istorija, Naujienos, Trakai |

Vasarnamiai, kuriuose paskutinėmis savo gyvenimo dienomis buvo kalinami 1446 žmonės, išžudyti 1941 m. rugsėjo 30 d. Varnikų miške (nuotr. laikraščio „Trakų žemė“, iš L. Madevičiaus asmeninio archyvo)

Rugpjūčio 4 d. prie Trakų rajone Varnikų miške esančios Holokausto vietos pastatytas informacinis stendas, kurio tikslas – įamžinti šiuo metu žinomus čia nužudytų ir masiniame kape užkastų žmonių vardus bei pateikti lankytojams esminę informaciją apie žudynes ir išžudytos bendruomenės istoriją. Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.

Stende užrašyti vardai – Trakų miestiečių žydų, kuriuos 1941 m. rugsėjo 30 d. nacistai ir jų kolaborantai išžudė Varnikų miške kartu su Lentvario, Aukštadvario, Rūdiškių, Onuškio, Žydkaimio žydais ir užkasė masiniu kapu tapusioje žudynių duobėje. Šį sąrašą sudarė ir 1954 m. Tel Avive hebrajų kalba išleistoje knygoje paskelbė iš Trakų į Izraelį emigravę ir žūties išvengę žydų išeiviai. Taip jie įamžino atminimą apie savo bendruomenę, kurios istorija Trakuose siekia 500 metų.

Tačiau nužudytų Trakų miestiečių sąrašas, kuriame įrašyti 297 asmenvardžiai, nėra pilnas, ir tai tik vieno miestelio aukos. Iš viso tą dieną Varnikų miške buvo nužudyti 1446 žmonės: 366 vyrai, 483 moterys ir 597 vaikai.

2022-08-04 prie Holokausto vietos Varnikų miške pastatytas informacinis stendas. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos nuotr.

1941 m. rugsėjo pabaigoje vietos policininkai suvarė beveik pusantro tūkstančio žmonių į keturis vasarnamius, stovėjusius į Lukos (Bernardinų) ežerą įsiterpusiame iškyšulyje. Ten iš jų atiminėti po ankstesnių apiplėšimų dar likę daiktai, jie badavo. 1941 m. rugsėjo 30 d. aukos išvarytos prie Varnikų miške iš anksto iškastos duobės. Žudyti iš Vilniaus atvyko specialiai masinėms žudynėms sukurtas, tik vokiečių saugumo policijai pavaldus ir jos pareigūnų nurodymus vykdęs Ypatingasis būrys (vok. Sonderkommando). Egzekucijai vadovavo ir iš pistoleto pasmerktuosius šaudė SS unteršturmfiureris Martinas Weissas, komandą šauti duodavo Balys Norvaiša. Žudynės prasidėjo ryte, o baigėsi po pietų. Jų dalyviams valgykloje Trakuose buvo surengtos vaišės, jie girti dainavo.

Per Holokaustą išlikusi Žydkaimio gyventoja Dvora Gaus-Plis paliudijo aplinkybes, kurias sužinojo besislapstydama pas apylinkių ūkininkus: prie duobės grupelėmis vedamus žmones priversdavo nusirengti iki apatinių rūbų ir išsirikiuoti ant duobės krašto, o senukus, ligonius ir mažesnius vaikus priveždavo vežimu ir įmesdavo gyvus.

Cvi Mitlianskio suburtas Trakų miesto žydų bendruomenės styginių orkestras. Sėdi iš dešinės į kairę: (1) Michaelis Chasda (nužudytas per Holokaustą), (2) Tuvija [Levter] (nužudytas per Holokaustą), (3) poetas Šimšonas Kahanas (nužudytas per Holokaustą), (4) Jona Svirski, (5) Izaokas Vilkiskis (nužudytas per Holokaustą), (6) Sonia Mitlianski (nužudyta per Holokaustą), (7) dirigentas Cvi Mitlianskis (nužudytas per Holokaustą), (8) Niuta Mitlianski, (9) Nachumas Cvi (nužudytas per Holokaustą), (10) Saliamonas Aronovičius (nužudytas per Holokaustą), (11) Dovas Giršovskis, (12) Juozapas Šubas, (13) Izaokas [Zandmanas] (nužudytas per Holokaustą), (14) Elijas Kocas (nužudytas per Holokaustą). Nuotrauka iš 1954 m. Tel Avive išleistos knygos „Trakai“, parašą išvertė dr. L. Lempertienė

Deja, kol kas negalime užrašyti visų Varnikų miške nužudytų žmonių vardų. Abu Lietuvą okupavę totalitariniai režimai – ir nacistinis, ir komunistinis – siekė, kad šios aukos liktų bevardės, o atmintis apie jas – ištrinta. Naciai ir jų kolaborantai sunaikino beveik visą savo istorija ir kultūra garsią Lietuvos žydų bendruomenę fiziškai, o sovietai tęsė dvasinį naikinimą: nutylėdavo Holokausto aukų tautybę, kurstė antisemitinę propagandą, naikino senąsias žydų kapines ir kultūros paveldą.

Laisvę atgavusi Lietuva siekia susigrąžinti istorinę atmintį ir įamžinti aukų vardus, kad jų kapai neliktų anoniminiai.

Aukų asmenvardžiai stende užrašyti transliteruoti remiantis 2021 m. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos išleistoje knygoje „Sugrįžtanti atmintis: Trakų miesto žydai“ paskelbtu sąrašu, kuriam transliteraciją parengė Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė. Informacija pateikta lietuvių ir anglų kalbomis, atvaizduota QR kode.


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *