2013 m. rugpjūčio 15 d. karaimų kultūros bendruomenės narės Emilija ir Inna Lavrinovič organizavo ekskursiją į Biržus ir Panevėžį. Čia bendruomenė aplankė istorines vietas, kur gyveno ir iki šiol gyvena karaimai.
Ekskursijoje dalyvavo 55 dalyviai iš Trakų, Vilniaus ir Panevėžio. Vyriausiajam ekskursijos dalyviui – 86 metai, jauniausiajam – 5 metai.
Iš Trakų autobusas išvyko 7 val. ryte, o 10 val. jau buvome Biržuose, kur mus pasitiko atsakingi muziejaus darbuotojai.
Su Biržų krašto muziejaus „Sėla“ ekspozicija ir jos relikvijomis išsamiai supažindino ekskursijų vadovė Rima Binkienė, ekskursijos dalyviai savarankiškai apžiūrėjo eksponatus.
Po to, vadovaudamiesi istorinių tyrimų skyriaus vedėju Antanu Seibučiu, aplankėme Latvygalos gatvėje esančias senąsias karaimų kapines, kur sukalbėjome maldą.
Pagal dr. Deimanto Karvelio straipsnius, knygoje „Biržų istorijos apybraižos“, išleistos 2006 m., pagal 1923 metų Lietuvos gyventojų surašymą, Biržuose gyveno 29 karaimai, kurie turėjo savo namus. 1650 m. karaimai turėjo 15 namų.
Po to nuvykome į Karaimiškių kaimą, kur aplankėme garsiąją Karvės Olos smegduobę ir Astravo dvarą. Ekskursiją tęsėme po Biržų miestą, kur A. Seibutis papasakojo, jog trakiečio Romualdo gimtinė yra Biržai, kad iki 6 metų jis čia praleido vaikystę, o jo tėvelis Samuelis Tinfavičius su žmona Pelagėja Vytauto–Kęstučio gatvių sankirtoje turėjo konditerijos gaminių ir vyno parduotuvę, pavadinimu „Vitaminas“ (šiuo metu čia yra parduotuvė „Topo centras“). Tęsdami ekskursiją po Biržų miestą, stabtelėjome Karaimų gatvėje, kur gidas papasakojo, jog Biržų miestas yra turtingas maldos namų skaičiumi: krikščionių, pravoslavų, stačiatikių, liuteronų, ortodoksų ir kitų.
Šių eilučių autorius, Trakų savivaldybės administracijos direktorės Astos Kandratavičienės įpareigotas, įteikė A. Seibučiui Trakų rajono albumą, o taip pat sukomplektuotą straipsnių rinkinį, kurie buvo spausdinami respublikinėje spaudoje „Panevėžio, Biržų, Pasvalio, Naujamiesčio karaimų gyvenimo puslapiai 1926–2013 m.“ Šie rinkiniai taip pat buvo įteikti ekskursijos organizatoriams – Panevėžio karaimų bendruomenės pirmininkui Jurijui Charčenkai ir jo pavaduotojai Devorai Grigulevičienei. Organizatoriai karaimų bendruomenės vardu padovanojo nacionalinį karaimišką suvenyrą.
Žymią ekskursijos dalį po Biržų krašto „Sėla“ muziejų sudarė susipažinimas su aludaryste. Muziejaus „Sėla“ ryšių su visuomene skyriaus vedėja ponia Danutė Žemaitienė mums maloniai papasakojo, kad šis muziejus įkurtas kunigaikščių Radvilų pilies rūmuose, kurie pastatyti XVII a. Pilies ir rūmų rūsiuose galima susipažinti su senovine ir šiuolaikine alaus gaminimo technika. Po susipažinimo su senosios aludarystės reikmenimis, buvome maloniai pakviesti prie vaišių stalo, kur sužinojome, jog alaus gamyba prasideda nuo miežių auginimo. Prieš sėją valstietis ir kiaulės uodegą suvalgydavo, kad miežių varpos ilgesnės būtų, kad grūdelis būtų toks, koks uodegos narelis. Toliau ruošdavo salyklą: supiltus grūdus maišė, mirkydavo vandenyje, paskui ištrauktą maišą daigindavo, džiovindavo ir rupiai sumaldavo. Alaus sėkmė priklauso nuo gero, saldaus salyklo. Lietuvoje žmonės dainuodavo, giesmes giedodavo prie alaus ąsočio. Tos giesmės dažnai sutartinėmis vadinamos. Pramoninė alaus gamyba Lietuvoje prasidėjo nuo kunigaikščio Boguslavo Radvilos (1620–1669). Jis prisidėjo prie to, kad Biržai taptų alaus sostine. 1686 m. laikomi Biržų alaus daryklos įkūrimo data.
Po malonios informacijos apie seniausią Lietuvos alaus daryklą, kurios produkcija įvertinta aukso medaliu, buvome pavaišinti Biržų alumi, senolių sūriu ir Biržų duona. Nuo „Biržų“ ir „Žaldoko“ alaus visų veideliai parausvėjo ir svetingi šeimininkai užraukė kunigo Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos dainą apie alų:
Gėrio alutį,
Gražė dainavo, (2 k.)
O kas išraše
Mana veidelius? (2 k.)
Apvynis laide
Plačius laiškelius, (2 k.)
Tė tas išraše
Mana veidelius. (2 k.)
Kožnai šakaitei
Auksa spurgelis, (2 k.)
Unt viršūnėlės
Kukuoj gegute. (2 k.)
Karaimai, padrąsinti Biržiečių, užtraukė nacionalinę užstalės dainą:
Ičmia, ičmia siuviar dostlar
Bolsun bizgia jarych kiozliar .
Negerk, negerk, mielas drauge,
Tegul akys tavo būna šviesios.
Koncertuoja etnografinis ansamblis „Saudela“
Po tokių linksmų dainų svečiai su šeimininkais pasikeitė suvenyrais. Taip pat koncertavo etnografinis ansamblis „Saudela“.
Toliau kelionę tęsėme į Panevėžį ir pakelyje stabtelėjome Pasvalio rajone, Talačkonių kaime, kur Devora Grigulevičienė mus supažindino su buvusiu karaimu, ūkininku Samuelio Tinfavičiaus (Romualdo tėvo) ir Ananijaus Grigulevičiaus sodybomis. Pasiekę Panevėžį aplankėme Ramygalos-Nemuno gatvių sankirtoje paminklinį akmenį, kuris byloja, kad šioje vietoje iki 1970 m. stovėjo karaimų maldos namai.
Karaimų bendruomenės vardu už tokią išsamią pažintinę ekskursiją nuoširdžiai dėkojame jos organizatorėms Emilijai ir Innai Lavrinovič, Biržų muziejaus „Sėla“ atsakingiems darbuotojams Rimai Binkienei, Danutei Žemaitienei, Antanui Seibučiui.
Ekskursijos dalyviai prie Radvilų pilies
Prie paminklinio buvusių karaimų maldos namų vietoje
Romualdas TINFAVIČIUS
R. Tinfavičiaus, A. Seibučio ir „Sėlos“ muziejaus nuotr.
