Trakų senamiestis ir jo ribos

Parašyta: 2017-08-11 | Kategorija: Naujienos, Trakai |

Trakų senamiestis, ypač jo ribos kelia daug kontraversijų. Paskutinį kartą Trakų senamiesčio ribos buvo keistos Kultūros paveldo departamento (toliau – KPD) Pirmosios nekilnojamojo turto vertinimo tarybos 2016 m. vasario 6 d.
Trakiečiams žinoma, kad po šio taisymo atsirado „Rimi“ vardas ir galimybė statyti prekybos centrą „Rimi“. „Trakų žemė“ kreipėsi į KPD direktorę Dianą Varnaitę dėl Trakų senamiesčio, pateikdama keletą klausimų.

Esate paveldosaugininkė, paaiškinkite, dėl kokių priežasčių steigiami senamiesčiai?
Senamiesčių steigimo tikslas – toks, kaip ir visos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Ši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme. Kultūros paveldo vietovė – Trakų senamiestis į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996-10-28 įsakymu Nr. 120, o Kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 paskelbtas valstybės saugomu.

Kas ir kokiais faktais remdamiesi gali nuspręsti didinti arba mažinti senamiesčius?
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 str. 5 d. nustato, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Savo sprendimus jos priima vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio „Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, apsaugos zonos bei pozoniai“ 2 dalimi, taip pat 2005-04-15 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-150 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo patvirtinimo“ patvirtintų nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatytais kriterijų reikalavimais.

Viešojoje erdvėje tenka išgirsti, kad Trakuose yra vienintelė vertybė – Trakų Salos pilis. Kaip yra iš tiesų? Kokios yra Trakų vertybės?
Be Trakų Salos pilies (1020), Trakų mieste dar yra apie 130 įvairių kultūros vertybių įrašytų į Kultūros vertybių registrą, žymiausios iš jų: Trakų Pusiasalio pilies liekanų ir kitų statinių kompleksas (1021), Užutrakio dvaro sodybos kompleksas (785), Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių kompleksas (31717), Trakų rotušės liekanų ir rūsio kompleksas (35718), daugiau negu dvidešimt Trakų karaimų namų, dailės kūriniai, archeologinis paveldas ir kt.

Ką Jums asmeniškai reiškia Trakai? Ar dažnai čia lankotės?
Trakuose lankausi dažnai, kai tik turiu galimybę. Jie man labai svarbūs.

Kokią kultūrinę ir istorinę reikšmę turi Trakų pusiasalis? Akivaizdu, kad Trakų senamiesčio teritorija sutampa su pusiasalio erdve.
Trakų senamiesčio (17114) vertingosios savybės buvo nustatytos Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016-02-06 aktu Nr. KPD-RM-627/1. Minėtame akte yra nurodytos Trakų vertingosios savybės, taip pat pateikti miesto istorinės bei kultūrinės raidos faktai (Akto 5 punkte).

Dėkojame už atsakymus.

Kalbėjosi
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *