Image by wayhomestudi on Freepik

Šiandieniniame itin greitai besisukančiame pasaulyje jaustis pavargusiu ar netgi išsekusiu daugeliui tapo įprasta. Tačiau taip būti neturėtų, nes lėtinis nuovargis gali ne tik smarkiai paveikti jūsų gyvenimo kokybę, produktyvumą ir nuotaiką, bet ir sveikatą. Jaučiatės nuolat pavargę?

Štai 5 priežastys, kodėl taip yra ir ką su tuo daryti.

Prasta miego kokybė arba jo kiekis

Miegant mūsų kūnas atsigauna ir atjaunėja, o štai dėl kokybiško miego trūkumo kitą dieną jaučiamės išsekę ir visiškai neturime energijos.

Kodėl miegame prastai? Tam gali būti daug priežasčių, pradedant nemiga ir baigiant netinkama miego aplinka. Daugiau informacijos rasite čia: dropsclinic.lt/naujienos/mieguistumas-priezastys-ir-kovos-budai/.

Ką daryti? 

Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, net ir savaitgaliais. Savo miegamajame susikurkite ramią aplinką – kambarys turi būti tylus, tamsus ir vėsus. Venkite ekranų prieš miegą, nes jie gali sutrikdyti jūsų cirkadinį ritmą – tai reiškia jokių telefonų, planšečių ar kompiuterių. Jei įtariate, kad turite miego sutrikimą, pvz., miego apnėją ar nemigą, kreipkitės į gydytoją.

Netinkami mitybos įpročiai

Maistas yra kuras, o mityba, kurioje trūksta pagrindinių maistinių medžiagų, dažnai sukelia energijos trūkumą. Deja, daugelis dažnai nesirūpina sveika ir pilnaverte mityba, o pritrūkus griebiasi šokolado ar saldžios kavos, Deja, jie čia nepadės, bent jau ne ilgam. Didelis cukraus kiekis tik laikinai padidina energijos kiekį ir greitai įvyksta priešingas efektas – energijos dar labiau sumažėja.

Ką daryti? 

Rūpinkitės subalansuota mityba, kurioje gausu visaverčio maisto. Sudėtiniai angliavandeniai, liesi baltymai ir sveiki riebalai gali suteikti nuolatinės energijos visą dieną, o reguliarus, subalansuotas maistas apsaugo nuo staigaus energijos kritimo. Gerkite ir daug vandens: net ir nedidelė dehidratacija gali sukelti nuovargį ir sutrikdyti kognityvines funkcijas.

Fizinė veikla

Nors gali atrodyti priešingai, fizinis aktyvumas iš tiesų padidina energijos lygį. Reguliari mankšta gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą, o tai reiškia, kad į jūsų audinius efektyviai tiekiama daugiau deguonies ir maistinių medžiagų, kas padidina bendrą energijos lygį ir ištvermę.

Ką daryti?

Raskite jums patinkančią veiklą, kuria užsiimti bus daug lengviau. Siekite bent 150 minučių vidutinio sunkumo aerobinio aktyvumo arba 75 minučių energingos aerobinės veiklos per savaitę, o bent du kartus per savaitę užsiimkite jėgos treniruotėmis. Atminkite, kad bet koks judėjimas yra geriau nei jokio – net trumpas pasivaikščiojimas ar kelių minučių tempimas.

Nerimas ir stresas

Tokie psichologiniai veiksniai, kaip stresas, nerimas ir depresija labai prisideda prie nuovargio. Jie gali paveikti jūsų miegą, apetitą ir bendrą energijos lygį. Lėtinis stresas sukelia perteklinę streso hormonų gamybą, kas sukelia perdegimą ir išsekimą.

Ką daryti?

Susikurkite streso valdymo planą. Tai gali apimti sąmoningumo praktikas, meditaciją, jogą ar paprastus kvėpavimo pratimus. Nenuvertinkite laisvalaikio ir atsipalaidavimo galios – skirkite laiko pomėgiams ir hobiams. Jei kovojate su nerimo ar depresijos simptomais, apsvarstykite galimybę pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu.

Lėtinės ligos 

Skydliaukės sutrikimai, anemija, diabetas, lėtinio nuovargio sindromas ir kt. dažnai sukelia nuovargį. Na, o nuovargis dažnai yra ir vienas iš pirmųjų požymių, kad jūsų kūne kažkas negerai.

Ką daryti?

Jei dėl gyvenimo būdo pokyčių jūsų energijos lygis nepagerėja, labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Kraujo tyrimai parodys, kas negerai, o ankstyva diagnozė ir gydymas žymiai pagerins jūsų gyvenimo kokybę.

Ką dar svarbu žinoti?

Vaistai: kai kurie vaistai gali prisidėti prie nuovargio. Jei pradėjote vartoti naują vaistą ir pastebėjote padidėjusį nuovargį, pasitarkite su gydytoju.

Poilsio kokybė: svarbu ne tik miego kiekis, bet ir kokybė. Apribokite kofeino, alkoholio ir riebaus maisto vartojimą, nes tai gali sutrikdyti miego ciklą.

Kita perspektyva: kartais protinis ir emocinis išsekimas gali būti tokie pat varginantys kaip ir fizinis nuovargis. Tokios praktikos kaip dienoraščio rašymas, kūrybinė veikla ar laiko praleidimas gamtoje gali nepaprastai atgaivinti protą.

Bendruomenė ir parama: bendravimas su draugais, šeima ar paramos grupėmis gali padėti sumažinti stresą ir ilgainiui – nuovargį.

Profesionali pagalba: jei nuovargis turi didelės įtakos jūsų kasdieniam gyvenimui, gali būti laikas kreiptis į specialistą. Tai gali būti bendrosios praktikos gydytojas, miego arba psichikos sveikatos specialistas.

PR