Kiekvieną sykį nuvykus į svečias mokyklas žavi ten tvyranti ramybė ir laisva, draugiška atmosfera, požiūris į mokinį – ne bausti už klaidas, o mokyti sąmoningo elgesio ir mąstymo įpročių. Jokios įtampos. Tačiau tai nereiškia, kad nėra taisyklių. Jos yra ir labai aiškios.
Daugelio mąstymo mokyklų kūrimo pradžia – elgesio įpročių ugdymo susitarimai ir vieningas jų laikymasis, nes mokinio mokymasis ir pasiekimai labai priklauso nuo jo elgesio įpročių: užsispyrimo įveikti klaidas, tobulėti, nuolatinio domėjimosi ir noro plėsti akiratį, tikėjimo savo gebėjimais ir pan. Todėl mąstymo mokykla pirmiausia identifikuoja elgesio problemas ir iškelia kelis svarbiausius elgesio įpročių ugdymo tikslus – skiria dėmesį 4-6 konkrečių vertybių ugdymui, pavyzdžiui, valdyti impulsyvumą, tapti atspariam nesėkmei, siekti tikslumo, klausytis empatiškai, mąstyti lanksčiai, mąstyti apie savo mąstymą, rizikuoti atsakingai ir kt. Vėliau organizuojamas konkursas, kurio tikslas iliustruoti ugdomas vertybes. Konkurse laimėjusios iliustracijos kabinamos kiekvienoje klasėje ir tampa aiškiai suprantamos net patiems mažiausiems mokiniams.
Kai kiekvienas mokinys žino, kokio elgesio įpročių iš jo tikimasi, kiekvieną pamoką mokytojai gali šiuos elgesio įpročius fiksuoti. Tai vadinama elgesio spalvomis: vienoje lentos pusėje priklijuotos spalvotos juostelės, kurių tarpuose pamokos metu mokytojas įrašo mokinio vardą: žalia juostelė – labai geras elgesys, geltona – pirmas įspėjimas, oranžinė – antras įspėjimas, raudona – trečias įspėjimas. Jei mokinio vardas įrašytas prie oranžinės juostelės – skiriamas 10 minučių pokalbis po pamokų su šios pamokos dalyko mokytoju. Pokalbio metu skiriamas laikas mokiniui apmąstyti ir įsivertinti savo elgesį: ką aš dariau? Kokių elgesio įpročio susitarimų nesilaikiau? Kodėl aš taip elgiausi? Ką aš turėčiau padaryti, kad mano elgesio įpročiai būtų geresni? Aptariama, kokio elgesio mokytojas tikisi iš mokinio. Jei mokinys per pamoką gavo tris įspėjimus (jo vardas buvo įrašytas prie raudonos juostelės), skiriamas 15 minučių pokalbis su socialiniu pedagogu, psichologu ar mokyklos administracijos atstovu. Pokalbio metu mokinys taip pat skatinamas apgalvoti savo elgesio priežastis ir numatyti elgesio pokyčius. Už penkis kartus įvertintą labai gerą elgesį skiriama žvaigždė – pagyrimas.
Kiekvienos dienos pradžia – 20 minučių mokinių bendravimas kartu su klasės vadovais: aptariamos problemos, bendruomenės tikslai, taisyklės, vertybės, formuojami mąstymo įpročiai, mokiniai mokosi diskutuoti, argumentuoti, vyksta užsiėmimai mokinio pažinimui, asmenybės ugdymui ir kt. Gal todėl pakviesti į pokalbį su užsienio svečiais mokiniai (net mūsų penktokų amžiaus!) bendrauja laisvai, į klausimus atsako argumentuotai, jų atsakymai prasideda žodžiais „aš manau“.
Kaip sprendžiama lankomumo ir vėlavimo problema? Mokykloje vienas atsakingas asmuo dienos pradžioje fiksuoja visus pavėlavusius ir neatvykusius į pamokas mokinius, tuojau pat skambina tėvams pasiteirauti, kodėl mokinio nėra mokykloje. Jei mokinys pavėluoja, po visų pamokų 15 minučių privalo bendrauti su socialiniu pedagogu, psichologu ar mokyklos administracijos atstovu apie asmeninę atsakomybę, laiko planavimą ir įpročius, pildo pasižadėjimo lapą. Tai ne bausmė – tai dėmesys asmeninėms mokinio elgesio problemoms ir pagalba joms spręsti.
Kiekviena mokykla yra uždara, aptverta teritorija, į kurią mokiniai ateina prieš pamokas, o išeina tik pasibaigus visoms veikloms. Taip išspręsta mokinių rūkymo problema. Ilgosios pertraukos metu privalomas laikas gryname ore vidiniame mokyklos kieme – čia pastatyti stalai su suoleliais, stalo teniso stalai, erdvė judėti.
Kartu su elgesio įpročių ugdymu mokyklose diegiamos mąstymo strategijos, panaudojant įvairius mąstymo įrankius. Vienas iš jų yra atviri klausimai – į šiuos klausimus negali būti vieno teisingo atsakymo, svarbiausia šio mąstymo įrankio dalis – atsakymo argumentas. Pavyzdžiui: ar tyla tarp natų yra muzika? Kuri šakutės dalis yra svarbiausia? Kiti taikomi mąstymo įrankiai: mąstymo raktai, mąstymo žemėlapiai, mąstymo kepurės, aukštesniojo lygio klausimai. Šie įrankiai įvedami ne visi iš karto, mokiniai nuolat mokosi skirtingų mąstymo būdų. Mąstymo įrankius, padedančius suvokti pamokos medžiagą, dažniausiai parenka mokytojai, bet mokiniai teigia, kad juos moka pasirinkti ir patys savarankiškam mokymuisi, kartojimui. Mąstymo mokyklose kontroliniai darbai (atsiskaitymai pažymiui) rašomi tik 4-6 per visus mokslo metus. Visose mokyklose, kuriose įdiegtos mąstymo strategijos, pagerėjo pamokų kokybė, mokinių elgesys, mokymosi motyvacija ir mokymosi pasiekimai, o lankydamiesi aukštesniųjų gebėjimų mergaičių mokykloje sužinojome, jog ši strategija pasirinkta dar ir tam, kad visas dėmesys nebūtų nukreiptas vien tik į mokymąsi egzaminams.
Žvelgiant iš šalies atrodo viskas paprasta – svarbu turėti aiškų, suprantamą tikslą, nesiblaškyti pasirenkant strategijas ir nuolatos laikytis bendrų susitarimų. Taip pasiekiamas svarbiausias mokyklos bendruomenės rezultatas – išugdoma sąmoninga, įvairiais būdais mąstanti asmenybė, pasiekiami aukštesni mokymosi rezultatai.
Ir dar – mokiniai motyvuojami siekti geresnių mokymosi rezultatų naudojant „kopėčių“ principą. Kiekvienais metais atliekamas diagnostinis testas, kurio rezultatai lemia kokio pasiekimų lygmens klasėje mokinys mokysis (aukščiausio pasiekimų lygmens klasėje, pagrindinio ar patenkinamo). Klasių skaičius priklauso nuo mokinių skaičiaus mokykloje ir jų pasiekimų, tačiau patenkinamo pasiekimų lygmens klasėse mokinių skaičius visada yra mažesnis, nes daugiau dėmesio skiriama individualių gebėjimo spragų identifikavimui ir individualiai mokymosi pagalbai. Pagalbą teikia mokytojas, mokytojo padėjėjai, mokiniai savanoriai. Pasiekęs aukštesnį pasiekimų lygmenį mokinys perkeliamas į kitą, jo mokymosi lygmenį atitinkančią klasę. Specialių poreikių mokiniai mokomi atskiroje, jų poreikius tenkinančioje klasėje.
Mąstymo gebėjimų stiprinimo mokyklos remiasi mąstymo įpročių autoriaus Bena Callik, mąstymo žemėlapių autoriaus David Harley, mąstymo kepurių autoriaus De Bono, mąstymo raktų autoriaus Tony Ryan idėjomis. Džiaugiuosi, kad Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija pradėjo kelionę efektyvesnio mąstymo ugdymo link ir įsijungė į projektą „Mąstau, veikiu – mokausi“, kurį kuruoja įmonė Thinking Schools International. Tai organizacija, siekianti permainų mokyklose, mokyklų tinkluose ir organizavo mokytojų stažuotę į Londoną.
Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė
Sigita Zalitienė
