Etninės kultūros globos tarybos ir Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos iniciatyva sukurtas Žirgo metų ženklas. Ženklo autorė – Kristina Siebaitė

Pažymint Seimo paskelbtus Žirgo metus, Etninės kultūros globos taryba kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kreipiasi į Lietuvos mokyklas, kviesdama šiais metais žirgams skirti išskirtinį dėmesį. Mokyklų bendruomenės kviečiamos:

• aktualizuoti žirgo temą pamokose ir popamokinėse veiklose: diskutuoti apie nacionalines žirgų veisles, aptarti žirgo reikšmę lietuvių papročiuose, tautosakoje, folklore, Lietuvos valstybės heraldikoje.
• atkreipti dėmesį į žirgus ir žirgininkystę savajam krašte – aplankyti apylinkėse įsikūrusius žirgynus, pabendrauti su netoliese gyvenančiais žirgų augintojais.
• paieškoti informacijos apie žirgus Lietuvos muziejuose, o jų nuotraukų – šeimos albumuose.

Etninės kultūros globos taryba kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija linki įdomių projektų ir kūrybinių sumanymų!

Kvietimas skelbiamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos leidinyje: https://www.svietimonaujienos.lt/kvieciame-mokyklas-pazymeti-zirgo-metus/?fbclid=IwAR3udxxXNedmXSOOjCoVLQH1vTdqngPDT3vY0ibRvupGIto-bgyj7LaDWCg

Žirgo metai paskelbti Seimo rezoliucijoje, pažymint Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno įsteigimo 100-mečio jubiliejų. Pirmasis valstybinis žirgynas Lietuvoje buvo įsteigtas 1923 metais, siekiant pasirūpinti per Pirmąjį pasaulinį karą nukentėjusia žemaitukų ir kitomis nacionalinėmis žirgų veislėmis.

2023-uosius paskelbus Žirgo metais siekiama akcentuoti išskirtinę žirgo reikšmę Lietuvos istorijoje ir kultūroje nuo seniausių laikų, atkreipti dėmesį į žirgo svarbą lietuvių pasaulėjautoje ir kūryboje. Taip pat siekiama suaktyvinti domėjimąsi nacionalinėmis žirgų veislėmis bei paskatinti žirgininkystės plėtrą šiuolaikinėje Lietuvoje.

Etninės kultūros globos tarybos inform.