Nukentėjus nuo smurtinio nusikaltimo, patyrus turtinę ar neturtinę žalą, gali priklausyti žalos kompensavimas.

Koks yra Nukentėjusių nuo nusikaltimų fondo tikslas?

Pagrindinis fondo tikslas – finansiškai padėti smurtinių nusikaltimų aukoms, atsižvelgiant į tai, kad praktikoje nusikaltimų aukos dažnai negali veiksmingai išreikalauti jiems padarytos žalos kompensavimo iš nusikaltusio asmens.

Todėl yra sukurta schema, pagal kurią, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, smurtinių nusikaltimų aukos gali prašyti valstybės kompensuoti (pilnai arba iš dalies) nusikaltimu jiems padarytą žalą. Tai yra greita ir nesudėtinga procedūra, kuri suteikia nusikaltimų aukoms tam tikrą finansinę paramą sudėtingu laikotarpiu, kadangi nusikaltimų aukos dažnai patiria įvairias finansines išlaidas, pavyzdžiui, susijusias su gydymu, nedarbingumu, teisinėmis paslaugomis.

Kokia yra kompensacijų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo procedūra? 

Prašymus skirti kompensaciją nagrinėja ir sprendimus priima Teisingumo ministerija. Kompensavusi nusikaltimo aukai žalą, ministerija iš fondo aukai sumoka kompensaciją, kuri vėliau išreikalaujama arba išieškoma teismo tvarka iš nusikaltimą padariusio asmens (jei toks nustatytas). Tai daroma paties fondo sąnaudomis.

Kokias būdais fondas surenka lėšas kompensacijoms? 

Fondo biudžetą sudaro asmenų, padariusių nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, įmokos, kurias jiems paskiria sumokėti teismai (prokuroro teikimu arba teismo nuožiūra).

Baudžiamajame kodekse šiuo tikslu yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą.

Įmokų surinkimą į fondą administruoja Teisingumo ministerija. Per metus vidutiniškai apie 1100 atvejų teismai skiria asmenims baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į fondą. Šios įmokos ir sudaro fondo biudžetą kompensacijoms išmokėti. Asmenų sumokėtos įmokos naudojamos tik nusikaltimų aukų kompensacijoms.

Pati Fondo veikla ir administravimas (žmogiškieji ištekliai ir proceso organizavimas) finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Teisingumo ministerijai.

Kokia turi būti situacija, kad teisiamas asmuo sulauktų tokio įpareigojimo? 

Pagal Baudžiamojo kodekso 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą, skiriama tais atvejais, kai teismas mano, jog tokia priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Dažniausiai ji taikoma asmenims, padariusiems smurtinį nusikaltimą, tačiau įstatymas teismo neriboja, ji gali būti skiriama ir kitų nusikaltimų padarymo atvejais arba atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Svarbu pabrėžti, kad baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą, neskiriama kartu su kita sankcija – bauda. kad finansinio pobūdžio sankcijos nesidubliuotų.

Kokiu principu yra paskirstomi fondo pinigai nukentėjusiesiems? 

Prašyti kompensacijos iš Fondo gali tyčinių smurtinių nusikaltimų (sąrašas tokių nusikaltimų yra nustatytas Teisingumo ministro įsakymu) aukos, kurios atitinka Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo sąlygas.

Esminės sąlygos yra šios: auka patyrė turtinę ir / ar neturtinę žalą, dėl kurios baudžiamajame procese pateikė civilinį ieškinį nusikaltimą padariusiam asmeniui ir nėra objektyvių galimybių šios žalos išieškoti iš nusikaltimą padariusio asmens (tai patvirtinama antstolio išduotu dokumentu).

Įstatymas taip pat numato teisę į žalos kompensavimą avansu, t. y. iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla arba tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas sustabdytas / nutrauktas. Ši galimybė skirta skubiai padengti dalį aukos dėl nusikaltimo patirtų išlaidų arba kitais specifiniais atvejais (pavyzdžiui, kai nenustatytas kaltas asmuo) ir sudaro iki pusės įstatyme nustatyto maksimalaus kompensuojamo dydžio.

Kompensacija gali padengti dalį aukai padarytos žalos arba gali padengti žalą visiškai. Atlyginama pačios aukos pareikšto civilinio ieškinio ribose, neviršijant įstatyme numatytų maksimalių dydžių.

Šiuo metu maksimalūs kompensacijų dydžiai siekia: neturtinei žalai atlyginti iki 120 BSI (8400 Eur), turtinei žalai atlyginti – iki 100 BSI (7000 Eur), taip pat atlyginamos visiškai antstoliui sumokėtos vykdymo išlaidos.Maksimalių dydžių ribos šiuo metu leidžia kompensuoti iki 15400 Eur žalą.

BSI – tai bazinė socialinė išmoka, kuri periodiškai yra peržiūrima ir nuolat auga, todėl ir kompensacijų dydžiai auga kartu su šalies ekonominiais rodikliais.

Koks yra fondo dydis? 

Fondo biudžeto dydis nuolat kinta ir priklauso nuo surenkamų pajamų, t. y. įmokų į fondą ir sumokėtų kompensacijų sumų santykio. Pavyzdžiui, 2024 m. į fondą buvo surinkta virš 700 tūkst. Eur įmokų ir virš 400 tūkst. Eur išmokėta nusikaltimų aukų kompensacijoms. Šiai dienai fondas turi sukauptų lėšų likutį (apie 4 mln. Eur.), todėl fondas pajėgus mokėti kompensacijas naudojant tik iš nusikaltimus padariusių asmenų sumokėtų įmokų, taip pat turi finansinę pagalvę ekstremalioms situacijoms suvaldyti, jei būtų didelis aukų skaičius per labai trumpą laiką (pavyzdžiui, dėl terorizmo ar kitų organizuotų ar masinių nusikaltimų, kurie paliestų didelį skaičių žmonių).

Taip pat Teisingumo ministerijos iniciatyva 2024 m. buvo išplėstas smurtinių nusikaltimų sąrašas, įtraukiant į jį nesunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus, išplėstos aukų įpėdinių teisės į kompensaciją.  Taigi, daugiau žmonių gali sulaukti finansinės pagalbos.

Kuomet nukentėjęs asmuo turi teisę į kompensaciją? 

Visos smurtinių tyčinių nusikaltimų aukos turi teisę prašyti kompensacijos iš fondo, jei atitinka įstatyme nustatytas sąlygas.

Vidutiniškai per metus į fondą kreipiasi iki 200 nusikaltimų aukų. Didžioji dalis prašymų yra pagrįsti, atitinka teisės aktų reikalavimus ir žala būna kompensuojama.

Teisingumo ministerija interneto svetainėje vartotojui draugišku būdu skelbia keliarodį gauti kompensaciją.

Ar sudėtinga išsireikalauti pinigų iš žmonių, kurie įpareigoti sumokėti tam tikrą sumą per nurodytą laikotarpį?

Vidutiniškai per metus administruojama virš 1000 atvejų dėl įmokos surinkimo. Asmenys turi pareigą sumokėti įmoką į fondą teismo nustatytais terminais. Jei šios pareigos asmenys nevykdo, baudžiamasis įstatymas leidžia teismui pakeisti bausmės rūšį arba net taikyti baudžiamąją atsakomybę už vengimą įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę.

Dalis nusikaltimus padariusių asmenų nesumoka įmokų į fondą teismo nustatytu laiku (dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, materialinės padėties). Tokias atvejais skolą fondui perduodama vykdyti antstoliams, kurie išieško ją priverstinio vykdymo pagrindais ir tvarka.

Teisingumo ministerijos pranešimas