BRC nuotr.
Balandžio 23 dieną įsigaliojo naujausios Europos centrinio banko (ECB) nustatytos palūkanų normos. Visos trys pagrindinės palūkanų normos buvo sumažintos 25 baziniais punktais. Nors bazinės palūkanos viešojoje erdvėje pirmiausiai ir dažniausiai siejamos su būsto paskolomis, jos veikia visą vartojimą. Ar galima tikėtis, kad nuoseklus palūkanų mažėjimas turės įtakos ir automobilių kainoms?
Remiantis naujausiais AB „Regitra“ duomenimis, šių metų sausio mėnesį Lietuvoje pirmą kartą buvo įregistruoti 12158 naudoti ir 2841 nauji M1 klasės lengvieji keleiviniai automobiliai. Palyginti su 2024 m. gruodžio mėnesiu, pirmą kartą įregistruotų naudotų automobilių skaičius augo šiek tiek daugiau nei 6 proc., nuo 11453. Tuo tarpu naujų automobilių per mėnesį buvo įregistruota net 15 proc. daugiau (pernai gruodį – 2481 automobiliai).
Dar įspūdingesnis augimas stebimas, palyginus pirmąjį šių metų mėnesį su 2024 m. sausio mėn. Naudotų lengvųjų keleivinių automobilių skaičius per šį laikotarpį augo beveik ketvirtadaliu (nuo 10250 transporto priemonių 2024 m. sausį), o naujų – netgi trečdaliu, nuo 2121 iki 2841.
Bendrovės „BRC Autocentras“ vadovas Mindaugas Slovikas neatmeta galimybės, kad viena iš šio augimo priežasčių gali būti ir krentančios bazinių palūkanų normos, nors pripažįsta, kad nuspėti, kaip rinka „elgsis“ toliau, šiandieninėje situacijoje yra ganėtinai sunku.
„Įprastomis aplinkybėmis mažėjančios palūkanų normos vienareikšmiškai skatina vartojimą ir stimuliuoja ekonomiką. Tačiau šiuo metu aplinkybės nėra įprastos. Iš Jungtinių Valstijų ateinantys politiniai ir finansiniai signalai kelia sumaištį tiek rinkose, tiek žmonių galvose. Apie tai kalba ir ECB, praėjusią savaitę perspėjęs, kad didėjanti įtampa prekybos santykiuose gali lemti ekonomikos augimo sulėtėjimą“, – dėmesį atkreipia M. Slovikas.
Du scenarijai
Pasak BRC vadovo, artimiausiais mėnesiais automobilių rinka gali reaguoti dviem būdais.
„Pirmasis – tradicinis: mažėjančios bazinės palūkanos sumažins prekių ir paslaugų, ypač perkamų išsimokėtinai, kainą ir paskatins didesnį vartojimą. Tokiu atveju tikėtina, kad ir automobilių rinkoje stebėsime tolimesnį augimą“, – sako M. Slovikas.
Ekspertas svarsto, kad pagal šį scenarijų galėtų suaktyvėti ne tik fiziniai pirkėjai, bet ir įmonės, siekiančios atnaujinti savo automobilių parkus.
„Įmonėms lizinguojantis automobilius, net ir nedidelis bazinių palūkanų sumažėjimas verslui gali reikšti pakankamai reikšmingą išlaidų taupymą“, – pabrėžia jis.
Pagal antrąjį scenarijų, žmonių sprendimams didesnę įtaką turės atsargumas ir netikrumas dėl finansinės ateities. Tokiu atveju ryškaus automobilių rinkos augimo M. Slovikas nesitiki.
„Automobilis nėra pirmojo būtinumo prekė, tad jei žmonės savo artimiausią finansinę ateitį matys kaip nelabai užtikrintą, labai tikėtina, kad būtent automobilio įsigijimas bus atidėtas geresniems laikams. Jei tokių žmonių bus pakankamai daug, automobilių rinka gali net ir trauktis“, – pabrėžia BRC vadovas.
M. Slovikas atkreipia dėmesį ir į dar vieną pastebėtą tendenciją – kad 2019-2023 m. laikotarpiu, kai ECB bazinės palūkanos buvo nuosekliai didinamos, augo ir žmonių, besirinkusių naudotus, o ne naujus automobilius.
„Augant lizingo įmokoms, žmonės ima rinktis pigesnius automobilius ir labiau atsigręžia į naudotų automobilių pardavėjus. Ir atvirkščiai – skolinimuisi pingant, sparčiau ima augti naujų automobilių pardavimai. Ši tendencija fiksuojama praktiškai sulig kiekvienu ekonomikos ciklu, tad gali turėti įtakos ir artimiausiais mėnesiais“, – svarsto M. Slovikas.
Per visus 2024 m., „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje buvo įregistruota 30 tūkst. naujų ir 161 tūkst. naudotų automobilių. Lyginant su 2023-aisiais, šie skaičiai augo maždaug dešimtadaliu – nuo 27,5 tūkst. naujų ir 145,5 tūkst. naudotų automobilių.
Šiuo metu ECB nustatoma ir fiziniams vartotojams aktualiausia bazinė palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe (angl. deposit facility) nuo aukščiausio pastarųjų metų lygio 2023 m. rugsėjį, kai buvo pasiekusi 4 proc., jau yra sumažėjusi beveik dvigubai – iki 2,25 proc.
