Shutterstock nuotr.

Kasdienybė mus įtraukia. Kartais net būdami greta vienas kito iš tiesų nebūname kartu. Būname šalia, bet mintimis – kitur. O jei pabandytumėte vieną vakarą padėti telefonus į šalį ir sąmoningai susitelkti į tai, kas iš tikrųjų svarbu – tarpusavio ryšį? Nevaidinti artumo, o iš tikrųjų jį kurti.

Kai buvimas kartu tampa tikru buvimu

Kai dingsta ekranų šviesos, ima ryškėti tai, kas svarbiausia – žvilgsniai, prisilietimai, žodžiai be pertraukų. Tokiam vakarui nereikia didelių planų. Užtenka šiek tiek bendrų akimirkų. Galite pamėginti:

• pasigaminti vakarienę kartu;
• uždegti žvakes ar pasidaryti masažą;
• peržiūrėti senas nuotraukas;
• pasikalbėti ne apie darbus, o apie tai, kaip jaučiatės.

Tokiame saugiame kontekste lengviau kalbėtis ir apie tai, kas paprastai lieka nutylėta. Pavyzdžiui, jei vienas iš jūsų jaučia emocinį ar fizinį atitolimą, verta ieškoti švelnių, natūralių būdų vėl suartėti. Tokiose situacijose gali padėti kėgelio kamuoliukai, skatinantys kūno pajautą, pasitikėjimą savimi ir didesnį komfortą intymiuose santykiuose.

Kaip sukurti erdvę, kurioje norisi būti?

Vakaras be telefono – kvietimas pasitikėti. Įsijungti mėgstamą muziką, leisti sau būti žaismingiems, smalsiems, jausmingiems. Ar net tylėti, jei taip norisi. Nes tylos metu irgi gimsta ryšys – kai niekas nekalba, bet viskas pajaučiama jaukioje tyloje.

Būtent tokiose akimirkose, be lūkesčių ir spaudimo, galima išgirsti vienas kitą artimiau. Ne tik per žodžius, bet ir per buvimą. Gal tikrasis artumas gimsta ne tada, kai planuojame kažką ypatingo, o kai išdrįstame sustoti. Kai iš tiesų matome, girdime ir jaučiame vienas kitą. Ir tam kartais tereikia mažo pasirinkimo – padėti ekraną į šalį ir būti ten, kur norime būti – šalia. Tikri. Dviese.

PR