Andrius Šatevičius, Trakų rajono savivaldybės meras. Trakų raj. savivaldybės nuotr.
www.lrt.lt
Trečiąjį gegužės penktadienį – vaikų gynimo diena. Lietuvoje ją minime su balionais, koncertais ir gera nuotaika. Vis dėlto už šventinių renginių slypi ir gilesnė prasmė. Vaikų gerovė prasideda nuo kasdienybės, kurią formuoja suaugusiųjų sprendimai – ar saugios jų mokyklos, ar prieinama pagalba, ar girdimas jų balsas. Klausimas paprastas: ką mes darome dėl vaikų tada, kai niekas nežiūri ir negirdi?
Vaikų gerovę lemia ne tik jų šeimos – ją formuoja ir visuomenė. Tai, kaip veikia mūsų švietimo įstaigos, kokias paslaugas gauna šeimos, kokie yra pagalbos mechanizmai, priklauso nuo mūsų visų – politikų, savivaldos, bendruomenių.
Nors apie vaikų teises kalbame jau daugelį metų, realybėje dar pernelyg dažnai vaikas lieka statistiniu vienetu dokumentuose – o ne asmeniu, kuriam reikia saugumo, dėmesio ir supratimo.
Visiems vienodos galimybės
Trakų rajono savivaldybėje vaikų gerovė nėra vienkartinė iniciatyva ar sezoninis projektas. Tai – strateginė kryptis, į kurią einame su aiškiu tikslu: kurti aplinką, kurioje kiekvienas vaikas – nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos, socialinės padėties ar šeiminių aplinkybių – turėtų tokias pačias galimybes augti, tobulėti ir būti girdimas.
Šiandieninės realijos skatina savivaldos atstovus didelį dėmesį skirti vaikų emocinei sveikatai ir psichologinei pagalbai. Kaip niekad svarbu plėsti psichologų paslaugų prieinamumą mokyklose, investuoti į daugiafunkcius centrus, kurie leistų vaikams ir šeimoms jaustis saugiai ir pilnavertiškai.
Savivaldybės turi kelti tikslą kurti erdves, kuriose kiekvienas vaikas galėtų atrasti save, būti išgirstas ir priimtas. Toliau nuo savivaldybės centro nutolusios gyvenvietės negali tapti išimtimi – joms pagalbos ir dėmesio kartais reikia net daugiau, tad infrastruktūra vaikų ir jaunimo įgalinimui turi būti sukurta.
Visuomenėje, kurioje skirtingos jėgos stengiasi kurti vis didesnius pleištus vieniems nuo kitų, silpninti bendrystę ir tarpusavio supratimą, privalu ieškoti tam priešnuodžių. Vienas jų – įtraukiojo ugdymo principų įgyvendinimas švietimo įstaigose. Mes turime siekti, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo turimų individualių poreikių, galėtų mokytis ir augti drauge.
Galiausiai, suteikti pagalbą tiems, kuriems jos reikia labiausiai. Investicija į atvejo vadybos sistemą – visada atsiperka. Šie specialistai padeda šeimoms išgyventi bene sudėtingiausias situacijas, o vaikams – nelikti nuošalyje. Kai kuriems vaikams reikia daugiau pagalbos – ją turime suteikti.
Sportas – neatsiejama kasdienybės dalis
Islandijos pavyzdys rodo – fiziškai aktyvus, užsiėmęs, į neformalias veiklas įsitraukęs vaikas kur kas rečiau išbando alkoholį, cigaretes ar narkotines medžiagas. Tam savivaldybėse privalu skirti daug dėmesio.
Fizinis aktyvumas – tai ne prabanga, o vaiko teisė ir kasdienybės dalis. Trakų rajono mokyklose veikia platus neformalaus ugdymo tinklas, remiamos sporto bendruomenės ir iniciatyvos, kurios įtraukia visus – net ir tuos, kurie niekada nesportavo.
Didžiuojamės, kad Trakai garsėja kaip sportuojantis miestas – nuo baidarių irklavimo iki dziudo, nuo plaukimo iki lengvosios atletikos. Vis dėlto noriu iškelti naują standartą, kuris kalba ne apie medalius, bet apie tai, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę rasti savo aktyvaus laisvalaikio būdą ir augti fiziškai stiprus, psichologiškai atsparus bei socialiai įsitraukęs.
Savivaldybės privalo vaikams ir jaunimui užtikrinti kokybišką infrastruktūrą, kuri jiems leistų kokybiškai ir aktyviai leisti laiką. Nuo tvarkomų aikštynų mokyklose, iki sporto aikštelių bendruomenėse ir renginių šeimoms, kurie skatina judėti drauge. Sportas negali būti privilegija – tai įprasta vaiko kasdienybės dalis. Tik taip sukursime ne tik sveiką jaunąją kartą, bet ir stipresnę bendruomenę.
Įsiklausyti, o ne išklausyti
Šią vasarą Trakų rajone, Paluknyje, vyks ir nacionalinis globojančių šeimų festivalis „Vaikai yra vaikai“. Tai – ne tik simbolinis įvykis, bet ir žinutė visai Lietuvai: vaikui augti reikia šeimos, o šeimai – bendruomenės palaikymo.
Vis dėlto vaikams ir jaunimui reikia ne tik erdvės būti, bet ir erdvės būti išgirstiems. Čia geriausias pagalbininkas savivaldai – jaunimo organizacijos, savanoriai ir neformalios grupės. Jos geriausiai supranta, ko jų gyvenamojoje vietoje trūksta vaikams ir jauniems žmonėms.
Jaunimo reikalų taryba turi veikti kaip tiltas tarp sprendimų priėmėjų ir pačių jaunuolių – jie patys turi formuoti prioritetus, teikti siūlymus ir inicijuoti pokyčius. Be galo svarbu dirbti kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios stiprina emocinį atsparumą, įtraukia į prasmingą veiklą ir moko bendrystės. Įsiklausyti – tai nereiškia tik išklausyti. Tai reiškia priimti rimtai.
Vaikų gynimo diena – tai ne tik proga kalbėti apie vaikus. Tai proga paklausti savęs: ar mano sprendimai iš tiesų atstovauja jų interesams?
Trakuose norime būti ta bendruomenė, kuri išgirsta net tyliausią vaiką. Kuri nesustoja veikti, kai užgesta prožektoriai ir nebelieka scenos. Vaikų apsauga prasideda būtent tada, kai niekas nežiūri.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
