Spalio 27 d. Trakų kultūros rūmuose Lietuvos šaulių sąjungos vadas (LŠS) plk. ltn. Gintaras Koryzna, išrinktas birželio 3-ąją vykusiame neeiliniame Lietuvos šaulių sąjungos susirinkime, ir jį atlydėjęs Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadas mjr. Mindaugas Milius, susitiko su Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Trakų rajono šaulių 1006-ąja kuopa (vadas Gediminas Romaška), kurioje buvo pristatytos LŠS veiklos gairės, iškylančios problemos ir svarstoma, kas ateityje galėtų keistis.
Su Trakų šauliais bendravo LŠS vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna (kairėje) ir Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadas mjr. Mindaugas Milius
Susitikimą su Trakų šauliais naujasis LŠS vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna pradėjo optimistiškai. Jis teigė, kad LR krašto apsaugos ministerija džiaugiasi šaulių darbo su jaunaisiais šauliais, jų ugdymo rezultatais. „2017 m. nuo sausio 1 iki birželio 1 dienos 280 jaunųjų šaulių sulaukė pilnametystės, iš jų 190 savo gyvenimą vienaip ar kitaip susiejo su kariuomene, pvz., iš jų 12 įstojo į karo akademiją, o 90 nuėjo į savanorišką krašto apsaugą, o likę pasirinko savanoriškai atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, – vardijo skaičius plk. ltn. G. Koryzna. – Ministerija patenkinta ir šaulių veikla, bendradarbiaujant su policija, pasienio ir kitomis jėgos institucijomis. Ta pagalba, kurią gauna policija ir pasienis, yra vertinama.“
Deja, ne viskas Lietuvos šaulių sąjungoje yra idealu, yra kur pasitempti. Naujasis vadas ragino spręsti vadinamųjų „popierinių šaulių“ klausimą. „Mes turime dalį asmenų, esančių šaulių sąrašuose, mokančių narystės mokestį, tačiau apleidusių mūsų veiklą. Reikia vieną kartą susirinkti, priminti šią problemą ir jiems užduoti klausimą, ar jie nori tęsti šaulių veiklą. Jei ne, gal geriau mus palikti. Dabar visuomenėje yra tarsi tokia mada stoti į šaulių sąjungą, tačiau tokie nariai atneša menką indėlį. “
Pagrindinis Lietuvos šaulių sąjungos tikslas – stiprinti šalies gynybinę galią, padėti krašto apsaugos struktūroms rengti mobilizacinį rezervą, todėl buvo svarstoma gilesnė integracija į kariuomenę, tiek apskritai į gynybines pajėgas. Pasak plk. ltn. Gintaro Koryznos, reikia formuoti kovinius būrius, kurie įsilietų į ginkluotą šalies gybybą su teritoriniais gynybos būriais. „Jau šiandien dirbama šia linkme. Turime apie 60 parengtų kovinių šaulių. Nuo seno buvo mintis, kad šaulių sąjunga turėtų turėti kiekvienoje rinktinėje po vieną kovinį būrį, t. y. ne mažiau kaip 250 kovinių šaulių visoje Lietuvoje. Tai nėra dideli skaičiai, bet būtų stipri parama savanoriškai krašto apsaugai“, – pasakojo G. Koryzna ir pridūrė, kad yra norinčiųjų tapti koviniais šiauliais, todėl tikimasi, kad 2019 metais tas kovinis šaulių būrys jau bus suformuotas.
Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Trakų rajono šaulių 1006-oji kuopa ir jos vadas Gediminas Romaška (pirmoje eilėje antras iš dešinės)
Taip pat susitikimo metu buvo aptarta nerami geopolitinė padėtis ir koks vaidmuo atitektų LŠS, jei vyktų karas ar okupacija. Buvo aiškinama, kad šauliai turėtų būti apmokyti, kaip organizuoti progrindinę veiklą, partizaninį judėdjimą, diversinius aktus,
t. y. kaip parodyti okupantui, kad mes nebendraudarbiausime su juo. Neginkluotas pasipriešinimas yra žymiai svarbesnis, o šauliams, žinoma, rizikingesnis – nes jiems tą nepaklusnumą tektų išlaikyti ne dieną, ir ne dvi. Kad pas mus būtų sutelktos NATO pajėgos ir prasidėtų mūsų išlaisvinimas, praeitų 2–4 mėnėsiai. Pvz, rusų pratyboms „Zapad“ sutelkti techniką, žmones prireikė keturių mėnesių. Taip pat naujasis vadas sakė, kad šiuo tikslu planuojama iki kitų metų vasaros parengti tam tikras programas, apmokyti savo instruktorius, nes kariuomenė ne visada gali pagelbėti reikiamu metu.
Finansavimas
LŠS dalinai remia LR krašto apsaugos ministerija, kuri skiria apie 60 proc. reikalingo finansavimo. Likusią sumą šauliai užsidirba arba pasiima iš savęs, pirmiausia iš nario mokesčio ir apsaugos vykdymo – kai yra saugomi kariuomenės daliniai ar komerciniai objektai. Labiausiai ministerija remia veiklą, susijusią su jauniaisiais šiauliais, taip pat rūpinasi rinktinės vadovybės atlyginimais, komunalinėmis paslaugomis ir tam tikromis transportavimo bei su šaulių kariniu parengimu susijusias išlaidas. „Krašto apsaugos ministerija negali apmokėti išlaidų, susijusių su šaudmenų įsigijimų, – paaiškino G. Koryzna. – Šaudmenis perkame iš savų lėšų. Pagal įstatymus ministerija negali kitoms ne valstybinėms asociacijoms dovanoti / leisti naudoti ilgalaikio savo turto (šaudmenys – ilgalaikis turtas). Kai kurie ginklai, ekipuotė yra išnuomoti 5 metams. Tada reikia juos grąžinti, ministerija įvertina, ar jų būklė yra tinkama, ir jei viskas yra gerai, vėl duodama mums juos penkeriems metams. Žinoma, tai nėra tobulas įstatymas, todėl bandoma kalbėtis su ministerijos teisininkais, kaip spręsti šią problemą.“
Naujasis vadas pradžiugino susirinkusiuosius primindamas, kad 2019-aisiais bus švenčiamas LŠS įkūrimo šimtmetis (1919 m. birželio 27 d.). „Norime surengti bendrą didelį renginį Kaune arba Vilniuje, į kurį atvyktų 10 Lietuvos rinktinių ir jie save pristatytų plačiajai visuomenei. Taip pat nenorime apsiriboti viena didele švente –
sieksime, kad nuo 2019 m. balandžio pabaigos iki šv. Kalėdų visa Lietuva minėtų šią sukaktį – kad visose regionuose, ten kur yra mūsų kuopos būriai, būtų organizuojamos LŠS šventės.“
Pasirodo, jau Seime yra registruotas įstatymas 2019-uosius paskelbti Lietuvos šaulių sąjungos metais. Vyriausybė turėtų numatyti tam tikras lėšas renginiams rengti.
Susitikimo metu naujasis vadas atsakė į dalyvių užduodamus klausimus, diskutavo jiems rūpimomis temomis. Tikimasi, kad tokie dialogai leis efektyviau spręsti LŠS tenkančius iššūkius.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Autorės nuotr.
