Esu Augustas, Jaunųjų geografų mokyklos studentas. Šioje mokykloje mes ne tik giliname geografijos žinias ir atliekame įvairius tiriamuosius darbus, bet ir prasmingai leidžiame laiką pažindami savo gimtąjį kraštą. Kadangi gyvenu Trakų rajone, Taučionių kaime, šalia Taučionių geomorfologinio draustinio, todėl pristatau Jums pirmąjį savo straipsnį.
Taučionių geomorfologinis draustinis yra valstybinis gamtinis draustinis, esantis Lietuvos Respublikos pietrytinėje dalyje Trakų rajono savivaldybėje. Draustinis šalia Taučionių kaimo, ištįsęs iš šiaurės rytų į pietvakarius. Jo koordinatės – 54°26′33″ šiaurės platuma ir 24°36′32″ rytų ilguma. Draustinis įsteigtas 1992 metais, siekiant išsaugoti žmonių veiklos dar nepaliestą, per paskutinio apledėjimo (dauguma teritorijos atsirado per vėlyvąjį Nemuno ledynmetį (16 – 22 tūkst. metų), Baltijos stadiją ir Grūdos stadiją) Žiogelių fazę susidariusio moreninio gūbrio fragmentą. Tai gerai išlikusi skirtingo amžiaus ir skirtingų ledynų suformuotų moreninių darinių kontaktinė zona¹.
Šio draustinio savitumas pastebimas ne tik gamtoje, bet ir tam tikruose gamtiniuose žemėlapiuose. Pasak Gamtos tyrimų centro ir Geologijos ir geografijos instituto mokslininkų V. Baltrūno, B. Karmazos ir Vt. Pukelytės, tyrinėjusių šias teritorijas, draustinis yra trijų didelių geomorfologinių kompleksų sąlytyje. Geriausiai gamtoje matomas ir didžiausias iš trijų darinių yra paskutinio apledėjimo, ankstesnės Žiogelių fazės laiku susiformavęs ledyno pakraščio kalvagūbris, kurio aukštis draustinyje pakyla iki 172,2 – 175,9 metrų virš jūros lygio. Prie jo iš rytų pusės ,,atsiremia’’ Gruožės dubaklonis, o iš vakarų pusės – smulkus moreninis reljefas. Draustinyje buvo atlikti gausus tyrimai ir išgręžti keturi negilūs zonduojantys gręžiniai per draustinį iš rytų į vakarus. Jie atskleidė nemažus geologinės sudėties skirtumus. Gręžinių kernai atskleidė, jog žemės sluoksniai yra pakankamai netolygiai išsidėstę draustinio teritorijoje ir sudaryti iš smėlio, žvyro, priemolio ir kitų maišytų nuosėdinių uolienų².
Draustinio gamta yra įvairi. Vienur – ganyklos ir dirbamieji laukai, kitur – miškai ir kalvelės. Draustinyje yra vienintelis didesnis ežeras – Laukščežerio ežeras ir vienintelė pelkė – Laukščežerio pelkė. Seniau ežeras buvo daug didesnis nei dabar. Nemaža ežero dalis pavirto pelke, kuri daug didesnė už ežerą ir, manoma, jog ateityje pelkė taps dar didesnė, pasiglemždama ežerą. Yra keli dideli miškai – Ruklabalio ir Tankmiškio miškai. Aptardami rūšinę medynų sudėtį turime paminėti, kad dažniau čia sutinkame spygliuočių – mėlyninių, nei lapuočių, tačiau yra ir mišrių miškelių, kuriuose auga daug įvairių augalų – mėlynių, bruknių, asiūklių, stačiųjų atgirių ir daug kitų augalų. Draustinyje iš gyvūnų galima aptikti paprastąją lūšį, žebenkštį, bebrą, usūrinį šunį, kiškį ir kitus žinomus gyvūnus.
Šis draustinis yra svarbus ne tik gamtine prasme, bet pasitarnauja vietiniams gyventojams savo gamtos ir grožio turtais.
Dėkoju Jaunųjų geografų mokyklos vadovui Audriui Čečiui už skatinimą domėtis savo gimtųjų apylinkių gamta.
Šaltiniai
¹Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos svetainė. Prieiga internetu: http//www.vstt.lt
² Onuškis [sudarytoja ir vyriausioji redaktorė Živilė Driskiuvienė] – Vilnius, Versmė, 2017, psl. 30-39.
https://llt.lt/pdf/onuskis/LLT_Onuskio_pavirs_sandara_paleogeografija.pdf
Augustas Banuškevičius
Trakų r. Onuškio Donato Malinausko gimnazijos IG klasės mokinys
Autoriaus nuotraukos
#jaunųjųgeografųmokykla
