Dažnai baigiantis žiemai ir prasidedant pavasariui daugelis jaučiasi daug prasčiau nei šiltuoju metu laiku, tad dažnai manoma, jog taip yra dėl vitaminų trūkumo. Gydytojas Valerijus Morozovas teigia, kad tai nėra šimtaprocentinė tiesa: dažnai dėl tingaus gyvenimo būdo ir prastos mitybos esame linkę kaltinti vitaminų trūkumą maiste, nors jei sveikatai palankiai ir įvairiai maitinamės, gauname reikalingų maisto medžiagų. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, kad tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse išaugintų obuolių bei pigių daržovių galima nusipirkti visus metus, o dabar itin naudinga vartoti ir raugintus produktus.
Nekeiskime rūgštaus obuolio į vitamino C tabletę
Gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad klaidingas manymas, jog pavasarį nebėra vitaminingo maisto atėjo iš senesnių laikų, kai parduotuvėse nuolat trūko maisto produktų. Dabar tokio nepritekliaus nėra: galima maitintis ir sveikatai palankiai, ir santykinai pigiai: „Nebūtina pirkti atvežtinių uogų ar vaisių – turime nebrangių lietuviškų obuolių, morkų, burokėlių. Suvalgę pora rūgščių lietuviškų obuolių ar porciją raugintų kopūstų apsirūpinsime vitaminu C. Be to, nors net vasarą mums nepakanka vitamino D, mėgstu juokauti, kad mums labiau trūksta kitokių vitaminų – pasivaikščiojimo gryname ore ir fizinio aktyvumo.“
Gydytojas pastebi, kad daugelis žiemą gyvena daug sėsliau nei vasarą, beveik nebūna lauke, nes esą šalta ar vėjuota, pamiršta sportuoti, tad nenuostabu, jog savijauta suprastėja. „Reikėtų bent minimalių pastangų subalansuoti maitinimosi ir dienos režimą. Jei tai nepadeda, jei laikomasi dietų, jei mityba tikrai nėra visavertė (ypač kalbant apie paauglius, kuriems saldūs gazuoti gėrimai ir bandelės dažnai atstoja pietus), galima pavartoti polivitaminų, kurie yra skirti praturtinti mūsų mitybą, o ne sustiprinti imunitetą. Tik nereikia užmiršti, kad tuo atveju „daugiau“ tikrai nebus „geriau“ ir nevartoti jų iš kelių skirtingų pakuočių, neatsižvelgiant į rekomenduojamą dozę“, – įspėja specialistas.
Naudingiausias – natūralus, kuo mažiau perdirbtas maistas
Kai dirbama labai intensyviai, grįžus namo stengiamasi negaišti daug laiko virtuvėje – tačiau kartais pasišildyti ar išsivirti pusfabrikačius užtrunka tiek pat, kiek pasiruošti salotas. Gydytojas V. Morozovas primena vartoti kiek įmanoma natūralesnį, neperdirbtą maistą.
„Yra žmonių, kurie gyvena tarp greitojo maisto kavinių, o važiuodami dar šį tą nusiperka degalinėse – jų mityboje tikrai trūksta vitaminų. Jei tėvai nori padėti nevalgiems ar ne itin palankų sveikatai maistą mėgstantiems vaikams, pradėti reikėtų ne nuo sintetinių vitaminų, o nuo morkų, obuolių ar apelsinų. Verta įsidėmėti, kad mums reikalingų vitaminų yra ne tik vaisiuose ar daržovėse, bet ir juodoje visagrūdėje duonoje bei kruopose, kokybiškoje mėsoje ir žuvyje. Tad nereikia teisintis, jog vaikas mėgsta tik baltą duoną, užteptą šokoladiniu kremu, o pamažu pratinti jį prie visavertės sezoninės mitybos, rodant pavyzdį. Tuo labiau, kad galime ne tik valgyti raugintas daržoves, bet ir ant palangės užsiauginti laiškinių svogūnų, nusipirkti šviežių ridikėlių ir kopūstų, juk pavasaris jau prasidėjo“, – primena gydytojas.
Madinga intraveninė vitaminų terapija – ne išsigelbėjimas
Ne taip seniai išpopuliarėjusių vitaminų lašelinių kartais griebiamasi norint labai greitai pasveikti ar žaibiškai atsistatyti po ligos. Gydytojas V. Morozovas sako, kad taip kartais galima ne sau padėti, o pakenkti: „Kartais bloga savijauta ar ilgiau užsitęsęs karščiavimas, silpnumas gali būti rimtos ligos priežastis, bet žmogus neina pas šeimos gydytoją, o nutaria susilašinti vitaminų kokteilių, nes skuba pasveikti ir greičiau grįžti į darbą. Tai kartais baigiasi komplikacijomis. Intraveninė vitaminų terapija reikalinga tik tada, jei žmogus negali valgyti: yra komos būsenos, serga itin sunkia žarnyno liga ar dėl operacijos jam laikinai sunku pasisavinti maistines medžiagas per žarnyną. Jei galite kramtyti ir nuryti, naudingas medžiagas verta gauti su maistu.“
Naudingos ir raugintos, ir šviežio derliaus daržovės
Pavasaris daugeliui asocijuojasi ir su skirtingų salotų gausa bei įvairove. Tačiau prekybos tinklo „Rimi” komercijos operacijų vadovė O. Suchočeva teigia, kad salotos vazonėliuose, svogūnų laiškai bei įvairios prieskoninės žolelės, užaugintos vertikaliose lysvėse, „Rimi“ asortimente ištisus metus būna šviežios ir yra tiekiamos iš Lietuvos augintojų:„Taip pat jau prekiaujame pirkėjų pasiilgtais ridikėliais iš Italijos: su lapais, sveriamais ir fasuotais, jų yra skirtingų rūšių: apvalių, pailgų ir baltų. Dar turime lietuviškų ilgavaisių ir trumpavaisių agurkų, fasuotų svogūnų laiškų, krapų vazonėliuose, o kaimynų latvių tiekiamus žaliuosius Kale kopūstus galima panaudoti glotnučiams ir pasiruošti vitaminingus pusryčius.“
Ekspertė sako, kad pirkėjai pamėgo ir lietuviškus bei lenkiškus skirtingų veislių obuolius, yra ir tiekiamų iš tolimesnių Europos šalių – tad kiekvienas randa sau skaniausių ir pigiausių: „Reikėtų nepamiršti ne tik obuolių, bet ir seno derliaus daržovių, ypač raugintų, kuriose iki pat pavasario išsilaiko mums naudingos maisto medžiagos. Taip pat verta racioną papildyti mūsų ūkininkų paruoštais raugintais kopūstais su spanguolėmis, morkomis ir kmynais.“
