Konsultacijas su Vyriausybės nariais inicijavusi Lietuvos savivaldybių asociacija centrinę valdžią ragina imtis realių pokyčių sprendžiant didėjančią šalies regionų socialinę ir ekonominę atskirtį.

Regionų bendruomenės neprašo daugiau „pašalpų“, tačiau tikisi didesnio savarankiškumo, kuris leistų vietos savivaldai aktyviau spręsti susidariusią situaciją.

Pirmieji susitikimai su Ministrų kabineto nariais surengti praėjusią savaitę. Susitikimai bus tęsiami šią bei kitą savaites. Dėl prioritetinių darbų stiprinant šalies regionų politiką susitikti ir pasitarti planuojama su dešimties ministerijų vadovais. Susitikimas su Ministru Pirmininku Skverneliu numatytas vasario 9 dieną.

Sausio 23 dieną vyko susitikimas su šalies kultūros ministre, kuriame kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos(LSA) nariais dalyvavo ir rajono savivaldybės merė, LSA valdybos narė Edita Rudelienė.

Po šio susitikimo LSA surengė spaudos konferenciją. Joje dalyvavo LSA prezidentas Ričardas Malinauskas, LSA direktorė Roma Žakaitienė, Trakų rajono savivaldybės merė E. Rudelienė bei Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas.

„Centrinei valdžiai Lietuvos regionų siunčiama žinia yra aiški – duokite mums meškerę, priimkite būtinus sprendimus, o žuvį pasigausime patys. Daug kalbame apie „antrąją“ Lietuvą, tačiau nuo to mažai kas keičiasi. Nepaisant augančios ekonomikos ir šalyje stiprėjančių optimistinių nuotaikų, situacija regionuose negerėja. Atvirkščiai, čia ir toliau auga socialinė bei ekonominė atskirtis, o viltį praradę jauni žmonės renkasi emigraciją. Turime imtis realių pokyčių, kurie įgalintų regionus pačius aktyviau veikti ieškant sprendimo, kaip sustabdyti nuosmukį, kol nepasiekėme laisvojo kritimo taško“, – Lietuvos savivaldybių asociacijos iniciatyvą komentuoja direktorė R. Žakaitienė.

Pasak asociacijos prezidento R. Malinausko, vienas pagrindinių klausimų, kuris bus keliamas susitikimuose – sprendimai, leisiantys stiprinti savivaldybių savarankiškumą bei mažinti jų priklausomybę nuo valstybės biudžeto. Dabartinė savivaldybių biudžetų sudarymo tvarka nemažam skaičiui regionų neleidžia pajusti tiesioginės naudos dėl augančios šalies ekonomikos. „Regionuose papildomai surenkamos pajamos į jų biudžetą nepatenka – keliauja į valstybės biudžetą ir perskirstytos grįžta kaip „pašalpos“ toms savivaldybėms, kurioms labiausiai trūksta lėšų. Jei finansinis prieaugis liktų savivaldybėms, jos būtų žymiai labiau motyvuotos kuo daugiau užsidirbti pačios ir ieškotų būdų, kaip skatinti vietos žmonių verslumą, gerinti verslo aplinką, pritraukti daugiau privačių investicijų“, – pabrėžia R. Malinauskas.

Savivaldos atstovai sako, kad inicijuoti konsultacijas su centrine valdžia būtent dabar juos taip pat paskatina toliau auganti emigracija. Pernai, kai Lietuvoje buvo fiksuotas maždaug 8 proc. darbo užmokesčio augimas, iš Lietuvos išvyko dar 51 tūkst. gyventojų. T. y. 15 proc. daugiau nei 2015-aisiais. Didžioji dalis jų – darbingo amžiaus gyventojai iš regionų, kur statistiškai vidutinis atlyginimas yra 20 proc. mažesnis nei didmiesčiuose ir sudaro maždaug 450 eurų.

„Emigrantai yra skaudus praradimas ne tik regionams, bet ir visai Lietuvai, tačiau kartais atrodo, kad regionai palikti patys tvarkytis su šiuo reiškiniu. Regionai patenka į savotišką uždarą ratą, iš kurio sunku ištrūkti: mažėjant dirbančiųjų gretoms, vis sunkiau prisivilioti verslą, o nesant patrauklių darbo vietų, neįmanoma išlaikyti ar susigrąžinti emigrantus. Be to, artėjat prie ES struktūrinių fondų paramos pabaigos verslo investicijų klausimas regionams taps dar aktualesnis. Apie tai ir diskutuosime su Vyriausybės nariais. Koalicinę Vyriausybę suformavę politikai darnią regionų politiką deklaruoja kaip vieną savo prioritetų, todėl tikimės konstruktyvaus dialogo“, – sako Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė R. Žakaitienė.

Parengta pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos informaciją

Sausio 23 dieną LSA surengė spaudos konferenciją