Gegužės mėnesį lietuvių daržuose pradeda augti pirmasis metų derlius – traškūs ridikėliai, salotos, rūgštynės ir kiti ankstyvieji augalai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šios pavasario gėrybės pasižymi itin vertingomis maistinėmis savybėmis, kurios ypač reikalingos po žiemos laikotarpio. Kaip sezoninės daržovės bei vaisiai praturtina mūsų mitybą ir kokius žalumynus verta įtraukti į kasdienį savo meniu?

„Sezoninės daržovės yra puikus natūralus būdas papildyti organizmą reikalingomis medžiagomis po žiemos. Ankstyvieji žalumynai – rūgštynės, salotos bei špinatai yra turtingi vitaminais C, A ir K, taip pat antioksidantais, kurie padeda stiprinti imunitetą, palaikyti normalią medžiagų apykaitą ir kovoti su nuovargiu“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė.

Išraiškingas skonis ir vitaminų gausa

Pasak tinklaraščio „Sezoninė virtuvė“ ir kulinarinių knygų autorės Renatos Ničajienės, sezoniniai augalai itin vertingi žmogaus organizmui, kadangi jų nereikia ilgai transportuoti, todėl jie išlieka švieži ir gausūs vitaminų bei mineralų.

„Natūralu, sezoninėse daržovėse dėl jų šviežumo vitaminų bei naudingųjų medžiagų išlieka daugiausiai, o ir jų skoninės savybės yra geresnės už ilgai transportuotų. Didesnė ir tikimybė, kad sezoninės daržovės nebus niekuo apdorotos ir patiekiamos į prekybą pilnai subrendusios, o vaisiai sunokę“, – pasakoja R. Ničajienė.

Vaistininkė priduria, kad sezoninės daržovės ne tik naudingesnės dėl savo išraiškingesnio skonio bei kvapo, bet ir dėl maistinių savybių.

„Sezoninės daržovės dažnai turi daugiau naudingų medžiagų, nes jos auga natūraliomis sąlygomis ir subręsta be dirbtinio spartinimo. Pavyzdžiui, pavasarį užauginti ridikėliai yra kur kas turtingesni vitaminu C, folio rūgštimi ir natūraliais antioksidantais nei tie, kurie atkeliauja iš šiltųjų kraštų ar buvo auginti šiltnamiuose ne sezono metu“, – tvirtina G. Kruopytė.

Vitaminų ir mineralų šaltiniai

G. Kruopytės teigimu, pavasarį neretai norisi valgyti lengvesnį bei šviežesnį maistą, o gegužę augančios daržovės padeda šį poreikį patenkinti.

„Pavyzdžiui, ridikėliai padeda gerinti virškinimą ir pasižymi antibakterinėmis savybėmis, salotose gausu skaidulų ir folio rūgšties, o rūgštynės ir špinatai – tikras vitaminų A, C ir geležies šaltinis. Net tokie augalai kaip svogūnų laiškai ar rabarbarai gali reikšmingai prisidėti prie pavasarinio organizmo sustiprinimo: nuo imuniteto gerinimo  iki žarnyno veiklos reguliavimo“, – teigia vaistininkė.

R. Ničajienė priduria, jog nereikėtų pamiršti ir vieno vertingiausių bei ankstyviausių pavasario augalų – laukinės dilgėlės.

„Šviežios dilgėlės labai turtingos vitaminu K, kalciu bei manganu. Taip pat turi daug uždegimą mažinančių medžiagų, o tai ypač svarbu pavasarį per žiemą nusilpusiam organizmui. Dilgėles rinkite švarioje vietoje, atokiau nuo automobilių ir augintinių vedžiojimo vietų. Surinktus žalumynus perliekite karštu, bet ne verdančiu vandeniu, kad jos nebedilgintų, bet išsaugotų savo vitaminus ir spalvą. Taip paruoštas dilgėles galite naudoti įvairioms sriuboms, praturtinti omletą, sutrinti ir panaudoti įvairiems apkepams, įdarams“, – pasakoja R. Ničajienė.

Sezoninės daržovės – puikus ingredientas įvairiems patiekalams

Pasak tinklaraščio „Sezoninė virtuvė“ autorės, ankstyvą pavasarį, kuomet nėra daug šviežių vietinių daržovių, itin naudinga savo meniu praturtinti daigintomis sėklomis.

„Jas galima lengvai susidaiginti namuose ant palangės arba įsigyti prekybos centrų daržovių skyriuose. Daiginti brokoliai, liucernos bei ridikėliai yra gausūs geležimi, variu, manganu ir chromu – tai tikras naudingųjų medžiagų užtaisas. Juos galite berti į salotas, skaninti omletus bei sumuštinius“, – teigia R. Ničajienė.

Jos teigimu, pavasarinės daržovės ne tik stebina savo įvairove, bet ir paruošimo būdų gausa.

„Pavyzdžiui, oksalatus kaupiančias daržoves – rabarbarus, rūgštynes ar špinatus – geriau vartoti termiškai apdorotus. Švieži smidrai, nors ir puikūs neapdoroti, trumpai blanširuoti tampa dar skanesni. Svarbiausia daržovių nepervirti, neperkepti, verčiau rinktis garinimą, troškinimą ar virimą žemoje temperatūroje – būtent taip jos išsaugo savo skonį, spalvą ir maistines savybes“, – tvirtina R. Ničajienė.