Autorius Augustas Didžgalvis – Mano darbas, CC BY-SA 4.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=135303372
Vilniaus Užupio pašonėje stūksojo teritorija, kuri dešimtmečiais priminė pramonės klestėjimą ir vėlesnį nuosmukį. Tai buvusi AB „Skaiteks“ gamyklos žemė – kadaise triukšminga, vėliau pamiršta ir apleista. Šiandien toje vietoje iškilęs modernus Paupio kvartalas. Skirtingų epochų istorijos susiliejo, o senoji pramoninė dvasia užleido vietą gyvybingam miesto pulsui.
„Skaiteks“: pamiršta pramonės galia
1960-aisiais Vilniuje duris atvėrė Elektros matavimo prietaisų gamykla. Sovietmečiu ji buvo viena svarbiausių elektros skaitiklių gamintojų visoje Sovietų sąjungoje. Gamyklos koridoriais vaikščiojo šimtai darbininkų, o produkcija iškeliavo į tolimiausius SSRS kampelius. 1975 metais gamykla tapo specializuota AB „Skaiteks“ įmone. Tai buvo miesto pasididžiavimas, simbolis, kad Vilnius gali kurti, gaminti ir eksportuoti.
Po Nepriklausomybės atkūrimo gamyklos žvaigždė pradėjo gesti. Nauji rinkos reikalavimai, pasenusi technologija ir finansiniai sunkumai paskatino „Skaiteks“ žlugimą. Iki 2000-ųjų gamyba buvo sustabdyta. Griūvantys cechai, užterštas gruntas, ištuštėjusios gatvelės – visa tai pavertė teritoriją vaiduokliu Vilniaus žemėlapyje.
Miestas priėmė drąsų sprendimą
2012 metais Vilnius pasakė: gana. Buvusios gamyklos vietoje turi gimti kažkas visiškai naujo – gyvenamas, estetiškas, bendruomenei draugiškas kvartalas. Taip gimė Paupio vizija. Reikėjo ne tik kurti naują architektūrą. Pirmiausia – išvalyti užterštą gruntą, nugriauti pavojingus griuvėsius, išsaugoti santykį su Vilnios upe. Sudėtingos diskusijos su UNESCO ekspertais, projektavimo darbai, infrastruktūros rekonstrukcija – tai buvo ilgas ir sudėtingas kelias, bet jis baigėsi sėkme.
Nuo skaitiklių iki skverų
Paupys šiandien nepalieka abejingų. Ten, kur kažkada stovėjo surinkimo cechai, dabar driekiasi pėsčiųjų takai, aikštės, žaliosios zonos. Vaikai šaligatviais važinėja paspirtukais, o vakarais kavinėse skamba muzika, kuri kadaise buvo nustelbiama gamyklinių staklių dundesio. Tai – ne tik naujas gyvenamasis kvartalas. Tai – miesto gebėjimo keistis simbolis. Gebėjimo išvalyti tai, kas nebeveikia, ir kurti tai, kas gyva. Paupys – tai pavyzdys, kaip ES fondų ir privačių investicijų dėka galima atgaivinti ne tik teritoriją, bet ir miesto dvasią.
Transformacijos laikas
Visa istorija buvo ilga ir sudėtinga. 1960-aisiais prasidėjęs „Skaiteks“ augimas, 1990-ųjų dešimtmetyje pasibaigęs nuosmukiu, 2012 metų sprendimai pertvarkyti teritoriją ir 2018–2022 metų Paupio atgimimas įrodo, kad miestai turi gebėjimą atsinaujinti. Šiandieninis Paupys atspindi tai, ką galima pasiekti, kai susivienija miesto vizija, investicijos ir bendruomenės poreikiai.
Panevėžys žengia svarbų žingsnį atsinaujinimo link
Miestas planuoja atgaivinti apleistą Molainių filtracijos laukų teritoriją, paversdamas ją žaliąja poilsio ir pažinimo erdve. Ši 13 hektarų ploto teritorija, esanti tarp Molainių ir Kniaudiškių gyvenamųjų rajonų, sovietmečiu buvo naudojama kaip nuotekų filtracijos laukai ir yra užteršta sunkiaisiais metalais. 2025 m. pradžioje Panevėžio miesto savivaldybė paskelbė tarptautinį architektūrinių idėjų konkursą, siekdama rasti geriausią sprendimą šios teritorijos konversijai.
Projekto tikslas – sukurti daugiatiksliam naudojimui pritaikytą erdvę, kurioje susipintų gamtos pažinimas, ekologija ir bendruomenės poreikiai. Planuojama, kad naujasis parkas taps ne tik poilsio zona, bet ir edukacine erdve, skatinančia aplinkosaugos sąmoningumą. Projekto įgyvendinimui numatoma skirti apie 2 mln. eurų, daugiausia iš Europos Sąjungos fondų.
Ši iniciatyva yra dar vienas Panevėžio miesto žingsnis, siekiant kurti patrauklias, žalias ir tvarias miesto erdves, atspindinčias šiuolaikines urbanistines tendencijas ir gyventojų lūkesčius.
Lietuvos miestai aktyviai siekia atsinaujinti, investuodami į viešųjų erdvių modernizavimą, tvarumą ir bendruomeniškumo skatinimą. Štai keletas pavyzdžių:
Kaunas: tvarumas ir bendruomenės stiprinimas
Kaunas įgyvendina įvairius urbanistinius projektus, orientuotus į viešųjų erdvių gerinimą ir tvarumo principų diegimą. Modernizuojami parkai, kuriamos naujos pėsčiųjų zonos, skatinamas alternatyvus judėjimo būdas, pavyzdžiui, dviračiais. Taip pat renovuojami seni pastatai, siekiant išsaugoti kultūrinį paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams poreikiams
Klaipėda: kultūros paveldo atgaivinimas
Klaipėdos miestas įgyvendina projektą „Bastionų komplekso (Jono kalnelio) ir jo prieigų sutvarkymas“, siekiant sukurti išskirtinį kultūros ir turizmo objektą. Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis ir prisideda prie miesto kultūrinio identiteto stiprinimo .
Vilnius: inovatyvūs sprendimai
Vilnius taip pat aktyviai investuoja į urbanistinius projektus, siekdamas sukurti patogias ir tvarias viešąsias erdves. Mieste įgyvendinami įvairūs projektai, skirti viešųjų erdvių modernizavimui, infrastruktūros gerinimui ir bendruomenės poreikių tenkinimui.
Šie pavyzdžiai rodo, kad Lietuvos miestai siekia atsinaujinti, kurdami patrauklias, tvarias ir bendruomeniškas viešąsias erdves, kurios atitinka šiuolaikinius gyventojų poreikius.
Latvija: Ryga transformuojasi – investicijos į miestą ir jo žmones
Latvijos sostinė Ryga pastaraisiais metais demonstruoja ryžtingą požiūrį į miesto atsinaujinimą. 2025 m. miesto biudžetas, siekiantis 1,7 mlrd. eurų, yra didžiausias šalies istorijoje. Iš jų daugiau nei ketvirtadalis skiriama transporto, švietimo ir viešųjų erdvių infrastruktūrai. Vienas svarbiausių projektų – Mūkusalos krantinės sutvarkymas, kuriuo siekiama prikelti istorinę pakrantę ir integruoti ją į miesto viešųjų erdvių tinklą.
Taip pat planuojama atnaujinti Zemitāna viaduką ir pastatyti naują viaduką Kundziņsaloje – tai svarbūs infrastruktūriniai sprendimai augančiam logistikos ir transporto srautui valdyti.
Ryga taip pat investuoja į kultūrinę plėtrą – modernizuojama Centrinė turgavietė, o Ķīpsalos saloje planuojamas naujas pakrantės kultūros ir rekreacijos centras.
Latvija siekia ne tik atnaujinti miestus, bet ir stiprinti jų gyventojų santykį su aplinka. Atsinaujinantys parkai, patogesnis susisiekimas ir bendruomenėms pritaikytos erdvės tampa svarbia visos šalies urbanistinės politikos dalimi.
Estija: Talino vizija – miestas per 15 minučių
Estijos sostinė Talinas išsiskiria drąsia urbanistine vizija – įgyvendinti „15 minučių miesto“ koncepciją, kurioje visos kasdienės paslaugos būtų pasiekiamos per ketvirtį valandos pėsčiomis ar dviračiu. Miesto planuotojai tikisi, kad tai leis ne tik sumažinti transporto srautus, bet ir sustiprinti bendruomenes, kurios gyvena arčiau paslaugų, kultūros ir gamtos.
Tarp prioritetinių projektų – naujų darželių ir mokyklų statybos, patogesni sprendimai senjorams bei socialinėms paslaugoms. Svarbūs ir infrastruktūros projektai – atnaujinama Lastekodu gatvė, rekonstruojami Kadaka viadukas ir Peterburi tee. Taip pat daug dėmesio skiriama dviračių ir pėsčiųjų takų plėtrai.
Talinas supranta, kad modernus miestas – tai ne tik nauji pastatai, bet ir žmonių gyvenimo kokybė. Todėl miestiečių patogumui ir tvarumui skiriama tiek pat dėmesio, kiek ir vizualiam atsinaujinimui.
Lenkija: miestų veidas keičiasi per kultūrą ir architektūrą
Lenkijos didieji miestai drąsiai investuoja į urbanistinį atsinaujinimą, kuris remiasi ne tik ekonominiu augimu, bet ir kultūros, istorijos bei architektūros dermėmis. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – Katovicų Kultūros zona, suformuota ant buvusios anglies kasyklos teritorijos. Šiandien čia stovi Nacionalinio radijo simfoninio orkestro rūmai, Silezijos muziejus, tarptautinis konferencijų centras ir garsioji „Spodek“ arena.
Tokie projektai atskleidžia, kaip istorinė pramoninė struktūra gali būti integruota į šiuolaikinį kultūrinį peizažą, sukuriant vietą, kur susitinka praeitis ir dabartis.
Varšuva taip pat demonstruoja inovatyvų požiūrį – dangoraižio „The Bridge“ statybos sujungia senąjį „Bellona“ leidyklos pastatą su moderniu bokštu, tapdami simboliniu ryšiu tarp istorijos ir dabarties.
Lenkija rodo, kad urbanistinė pažanga gali būti paremta ne tik infrastruktūra, bet ir vertybių peržiūra: kaip išsaugoti paveldą, bet kartu kurti gyvybingą, šiuolaikišką aplinką žmonėms.
Europa kuria miestus žmonėms, o ne automobiliams
Visos šios iniciatyvos – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje – atspindi bendrą Europos kryptį. Europos Komisija jau keletą metų akcentuoja miestų svarbą tvarios plėtros strategijose. Tokios iniciatyvos kaip „Žaliasis kursas“, „Naujoji Europos Bauhauzo iniciatyva“ ar „Cities Mission“ skatina miestus tapti ne tik ekologiškais, bet ir bendruomeniškais, įtraukiais, žmogui draugiškais.
ES finansavimo prioritetai vis labiau krypsta ne į stambius infrastruktūros objektus, o į projektus, kurie gerina kasdienę žmonių gyvenimo kokybę – žaliosios erdvės, darnaus judumo sprendimai, energetiškai efektyvi renovacija, paveldosaugos ir modernios architektūros dermė.
Europa siekia miestų, kuriuose gyventojams viskas būtų pasiekiama pėsčiomis, kur miesto planavimas neatsiejamas nuo sveikatos, klimato kaitos ir kultūrinio identiteto. Šiandien miestai tampa ne tik ekonomikos varikliu, bet ir vieta, kur gimsta nauji gyvenimo būdo modeliai – atviresni, švaresni ir tvaresni.
„Europos Pulso“ informacija
