Paežerių dvaras. Autorius Šarūnas Šimkus
Vilkaviškio kraštas slepia ne vieną brangakmenį, tačiau vienas ryškiausių jų – Paežerių dvaras. Įsikūręs Paežerių kaime, šalia ežero, šis dvaras išlaikė ne tik architektūrinį savitumą, bet ir dvasinę aurą, kuri sklinda nuo kiekvienos sienos, kiekvieno plytų rašto. Tai vieta, kur laikai susitinka: praeities didybė, gamtos grožis ir šiuolaikinės kultūros pulsas.
Ištakos – iškilių žmonių svajonė
Paežerių dvaro istorija prasideda XVIII a. pabaigoje, kai tarp baroko ir klasicizmo formų iškilo įspūdingi rūmai. Juos suprojektavo žymus architektas Martynas Knakfusas. Šio laikotarpio dvarai buvo ne tik architektūriniai objektai, bet ir kultūros, švietimo ir visuomeninio gyvenimo židiniai. Paežerių dvaras tuo metu buvo tikras šviesuomenės traukos centras, kur klestėjo menas ir muzika.
Bokštas, tylintis apie laiką
XIX a. viduryje dvaras pasipildė romantizmo architektūros perlu – oficinos pastatu su įspūdingu Belvederio bokštu. Jo aukštis – 17 metrų, o iš viršaus atsiveria vaizdas į ežerą ir dvaro parką. Apie šį bokštą pasakojamos legendos, kad vienas iš dvaro šeimininkų jame įsirengė apžvalgos kabinetą ir vakarais laukdavo grįžtančių keliautojų. Kai kas teigia, kad naktimis iš bokšto vis dar girdėti lengvi žingsniai.
Sodybos architektūra – darnos pavyzdys
Dvaro sodyboje darniai sugyvena žmogaus kūryba ir gamtos grožis. Centrinė parko dalis – geometrinė, griežto plano, o pakraščiai alsuoja peizažiniu lengvumu. Liepų alėjos, trys tvenkiniai, oranžerijos pamatai – visa tai kuria vientisą vaizdą. Ūkiniai pastatai išsiskiria savo dekoru – dantyti plytų raštai, bokšteliai, nišos – kiekviena detalė atspindi istorinį skonį ir meistrystę.
Dvaras, kuris gyvena ir šiandien
Paežerių dvaras šiandien nėra tik statinys – tai gyvas kultūros centras. Nuo 2004 m. jame įsikūręs Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras, o vėliau restauruotos ir muziejinės erdvės. Dvaras atviras visiems – čia organizuojami koncertai, edukacijos, susitikimai. Tai erdvė, kurioje kultūra tampa prieinama ir artima kiekvienam – tiek vietiniam gyventojui, tiek atvykėliui iš kitur.
Festivaliai, kurie sugrąžina laiką
Du pagrindiniai festivaliai – „Paežerių dvaro festivalis“ ir „Viva la musica“ – kiekvienais metais į dvarą sugrąžina muziką ir emocijas. Tai ne tik renginiai, bet ir dvasiniai išgyvenimai, kai senoji architektūra susilieja su gyvais garsais. Dvaro salės vėl prisipildo muzikos, o lankytojai, nors ir trumpam, persikelia į kitą epochą.
Vieta, į kur verta sugrįžti
Paežerių dvaras turi tą retą gebėjimą – jis kviečia sugrįžti. Nesvarbu, ar buvai čia prieš savaitę, ar prieš penkerius metus – jis visada pasitinka su naujomis spalvomis, kvapais, įspūdžiais. Tai vieta, kur galima sulėtinti žingsnį, išgirsti tylą ir pajusti, kad kultūra – tai ne tik žinios, bet ir emocijos. Paežerių dvaras – tai kelionė, kuri visada tęsiama.
Dvaras, išgyvenęs ne vieną epochą
Ne vienas kraštotyrininkas ir rašytojas, aplankęs Paežerių dvarą, yra pasakojęs apie jame tvyrančią ypatingą atmosferą. Vieni lygina ją su elegantiška senamiesčio kava – šiek tiek kartoka, bet maloniai šildanti. Kiti – su ilgu pasivaikščiojimu rudens parke, kai kiekvienas žingsnis aidi ne tik po kojomis, bet ir viduje.
Būtent ši emocinė dvaro jėga įkvėpė ne vieną vietos kūrėją. Jų prisiminimuose – ir giminių pasakojimai apie čia gyvenusius, ir senos fotografijos, rastos palėpėse, kuriose dar galima įžiūrėti dvaro langus ir šešėlius, krentančius ant pievelių. Tokios istorijos neįrašytos į muziejų etiketes, bet jos išlieka žmonių širdyse.
Kelias į ateitį – su pagarba praeičiai
Paežerių dvaro ateitis – šviesi. Jau dabar planuojami nauji projektai, edukacinės programos, partnerystės su kitais muziejais ir kultūros įstaigomis. Dvaras tampa ne tik turistiniu objektu, bet ir platforma bendradarbiavimui, inovacijoms, vietos identiteto stiprinimui.
Tai rodo, kad kultūros paveldas – tai ne sustingusi praeitis, o dinamiška ateities dalis. Ir Paežerių dvaras šį vaidmenį atlieka garbingai. Jis ne tik sugeba išlaikyti savo autentiškumą, bet kartu ir būti atviras dabarties poreikiams.
Tai dvaras, kuris kalba. Ir kiekvienas lankytojas jį išgirsta savaip.
„Europos Pulso“ informacija
