Trys Trakų rajono ugdymo įstaigos – Aukštadvario gimnazija, Paluknio „Medeinos“ gimnazija ir Henriko Senkevičiaus gimnazija Lentvaryje, gavusios lėšų pagal projektą „Kokybės krepšelis“, dėmesį sutelkė į pagalbą kiekvienam mokiniui.

Visos trys Trakų rajono gimnazijos, pasitelkusios išorinio vertinimo ataskaitas bei kitus dokumentus, 2020 metais parengė savo veiklos tobulinimo planus – sutelkė dėmesį į aktualiausiais ugdymo vietas. Tam, kad jas sustiprintų, pasinaudojo projekto „Kokybės krepšelis“ teikiamomis galimybėmis.

Lietuvių kalba ir matematika – tai du dalykai, kuriuos 5–8 klasių mokiniams buvo sunkiausia mokytis, tad jiems visos trys ugdymo įstaigos skyrė daugiausia dėmesio.

„Nusprendėme daryti tai, ko niekada anksčiau nebuvome darę – pasinaudojant projekto teikiamomis galimybėmis padidinti mokinių motyvaciją mokytis, susiejant jų pačių įdėtą darbą su sėkme. Šis sumanymas pasiteisino net esant nuotolinio ugdymo sąlygoms“, – patikino Paluknio „Medeinos“ gimnazijos projekto „Kokybės krepšelis“ grupės vadovė Leonora Daugudienė.

Pasak jos, viltasi, kad lietuvių kalbos ir matematikos 5–8 klasių mokinių pasiekimai per mokslo metus vidutiniškai pakils 1–2 proc. O sėkmė visus pribloškė – 2020–2021 mokslo metų rezultatai, palyginus su ankstesniais mokslo metais, atitinkamai pagerėjo 5 ir 3,4 proc.

„Anksčiau neturėjome galimybių kartu pakeliauti po Lietuvą. Mokyklos autobuse tėra 19 vietų, ir vienai klasei tai – per mažai. Tad 2020-ųjų rugsėjį paskelbėme, kad organizuosime išvykas, kuriose galės dalyvauti kiekvienas mokinys, kuris per pirmąjį mokslo metų pusmetį padarys matematikos ir lietuvių kalbos mokymosi pažangą.

Nors tai buvo nuotolinio ugdymo mokslo metai, vaikai stengėsi dirbti bei laukė išvykos. Ir tai nutiko – metinių rezultatų apdovanojimu jiems tapo kelionė po Aukštaitiją“, – pasakojo L. Daugudienė.

Ne tik dviejų dalykų mokymosi rezultatus pagerinę mokiniai buvo apdovanoti galimybe pasižvalgyti po Lietuvą – diaukštis autobusas buvo užsakytas už projekto lėšas. Talentų konkurso dalyviai taip pat nusipelnė kelionių, nes viskas, ko vaikai imasi greta pamokų – muzika, dailė, floristika, sportas ar konditerija, padeda atsiskleisti kiekvieno jų savitam kūrybiškumui.

„Tai, kad mokiniai nuoširdžiai stengiasi, rodo pirmojo pusmečio pasiekimų rezultatai. Pagaliau galėjome savo vaikams suteikti teigiamų emocijų. „Dirbk ir – turėsi“ – šis motyvas paskatino mokinius stropiai lankyti pamokas.

Padėjome ir tiems vaikams, kuriems reikėjo individualios pagalbos. Natūralu, kad mokantis nuotoliniu būdu, atsirado mokymosi spragų. Joms panaikinti rengėme lietuvių kalbos ir matematikos konsultacijas, o mokytojams už tai buvo papildomai mokama naudojant projekto lėšas“, – kalbėjo L. Daugudienė.

Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Regina Sinkevičienė patikino – įgyvendinant projektą „Kokybės krepšelis“ svarbiausia buvo – tikėti vaikais ir padėti kiekvienam, kuriam to reikia.

„Keletą metų puoselėjome sumanymą suteikti vaikams pagalbą organizuojant jų užimtumą po pamokų. Tačiau tam vis trūkdavo pinigų, todėl, gavus projekto „Kokybės krepšelis“ lėšų, pagrindinis tikslas ir buvo sustiprinti individualią pagalbą – sudaryti kiekvienam mokiniui tinkamas sąlygas ugdytis pagal gebėjimus ir poreikius. Manome, kad mums tai pavyko“, – sakė R. Sinkevičienė.

Vaikų gabumai skiriasi, mokymosi sąlygos namuose – taip pat. Todėl ne tik pradinukams, bet ir 5–8 klasių mokiniams gimnazija sudarė galimybę dalyvauti matematikos ir lietuvių kalbos konsultacijose bei po pamokų pasilikti prailgintos dienos grupėje.

Sutarus su mokytojais, dirbančiais gimnazijoje, kiekvienas mokomo dalyko specialistas kartą per savaitę dirba toje grupėje: konsultuoja mokinius, padeda jiems atlikti namų darbus ar pasiruošti kontroliniams. Pavyzdžiui, vieną dieną su mokiniais papildomai dirba anglų kalbos mokytojas, kitą dieną – lenkų kalbos, trečią – lietuvių, vėliau – matematikos ir kiti specialistai, o galimybę atlyginti jiems už papildomą darbą suteikė projekto lėšos.

Be to, mokytojai ne tik padeda atlikti namų darbus, bet ir sudaro vaikams sąlygas pabūti lauke, pasportuoti. Jie kartu peržiūri edukacinius filmus, o tai plečia vaikų akiratį.

Yra ir regimoji tokios pagalbos pusė – tai lietuvių kalbos ir matematikos pasiekimai. Gimnazija planavo, kad šių dalykų mokymosi rezultatai vidutiniškai padidės nors 0,2 proc., o pakilo – daugiau. Per pirmąjį 2020–2021 mokslo metų pusmetį, palyginti su analogišku laiku 2019–2020 mokslo metais, matematikos rezultatai pagerėjo 0,27 proc., o lietuvių 0,6 proc.

„Per pandemiją vaikai buvo praradę šiek tiek budrumo, atsipalaidavę, tad dabar rezultatai turėtų būti dar geresni. Regime kiekvieno vaiko pastangas ir tikime kiekvienu iš jų “, – sakė R. Sinkevičienė.

Tai liudija ir apklausos. Nacionalinės švietimo agentūros mokykloje atliktos apklausos parodė, kad 2021–2022 mokslo metais diferencijavimo ir individualizavimo rodiklis pagerėjo. Neseniai buvo atlikta apklausa, kurios duomenimis kone 60 proc. mokinių patvirtino, kad įvairių dalykų konsultacijos pernai jiems padėjo geriau mokytis.

Pasak Aukštadvario gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Audronės Varankevičienės, nemažai būta diskusijų, kam gi teikti pirmenybę įgyvendinant projektą „Kokybės krepšelis“. Buvo sutarta nematuoti pažangumo klasės vidurkiais, bet stebėti kiekvieno mokinio individualią pažangą, ypač mokantis matematikos bei lietuvių kalbos. Ir tai turi daryti ne tik mokytojai, bet ir patys mokiniai bei jų tėvai.

„Projekto lėšos sudarė tam galimybę – sukūrėme pagalbos metodiką. Kartu sustiprinome bendruomenę, nes mokiniai nebebijo klausti mokytojų – ieškoti pagalbos.

Esu istorijos mokytoja – pati matau, kaip mokymo programos sunkėja, bet mokiniai stengiasi pasiekti aukštesnį lygmenį ar bent jau išlaikyti tą patį.

Tam, kad būtų paprasčiau stebėti pokyčius, kiekvienas jų, padedant klasės auklėtojui, pildo specialias formas, kuriose žymi kiekvieno dalyko mokymosi rezultatus. Tą patį kartu su mokiniais daro visi bendrojo lavinimo dalykų mokytojai.

Savo ruožtu projektas suteikė galimybę sumokėti mokytojams už konsultavimo valandas“, – paaiškino A. Varankevičienė.

Dar viena projekto suteikta galimybė skirti dėmesį kiekvienam vaikui – tai individuali socialinio pedagogo bei lietuvių kalbos ir matematikos mokytojų pagalba. Mokiniai, kuriems po pamokų dar ilgokai tenka laukti mokyklinio autobuso, kad grįžtų namo, eina į kabinetus pas mokytojų padėjėjus, kurie jiems padeda atlikti namų darbus. Individualią pagalbą pedagogai teikė ir tada, kai dėl ligos ar nuotolinio mokymosi vaikams kildavo sunkumų.

Pasak A. Varankevičienės, projekto lėšos suteikė galimybę gimnaziją aprūpinti moderniomis mokymo priemonėmis, pagerinti mokymosi sąlygas. Vaikai įprato dirbti, jie nebijo ateiti į mokyklą – nebepraleidžia pamokų.

Svarbi yra ir mokinių motyvacija. Projekto lėšos sudarė galimybę 45 mokiniams vykti į dienos ekskursiją po Žemaitiją. Neseniai tiek pat mokinių aplankė Rokiškį. Savo lėšomis tokios galimybės gimnazija neturėtų.

„2020–2021 mokslo metais mokytojai kėlė kvalifikaciją klausydami paskaitų tema „Pamoka pagal mokytoją praktiką“, o šiais mokslo metais visi jie išklausė specialiosios pedagogikos kursus. Kiekvienoje mokykloje yra vaikų, kurie turi intelekto ar emocinių sutrikimų, tad svarbu, kad mokytojai žinotų, kaip kebliose situacijose elgtis ir pagelbėti vaikams“, – užsiminė
A. Varankevičienė.

Pasak Trakų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Natalijos Šidlauskienės, siekiant organizuoti veiksmingą ugdymo procesą, mokykloms tenka įveikti svarbius ir prasmingus iššūkius – sudominti, paskatinti, įžvelgti kiekvieno vaiko stiprybes ir silpnybes, padėti atsiskleisti jų gabumams.

„Kiekvienas vaikas yra kitoks, tad ir požiūris į kiekvieną turi būti individualus. Mokytojas turi siekti, kad jo mokiniai patirtų mokymosi džiaugsmą, o tai įmanoma tikint kiekvieno vaiko galiomis, vertinant jų pažangą ir pozityvius pasiekimus. Tai turi teigiamą poveikį ugdymosi veiksmingumui ir kompetencijoms įgyti“, – teigė N. Šidlauskienė.

Pasak jos, vienas iš pagrindinių kiekvienos mokyklos siekių – pagerėję mokinių ugdymosi rezultatai. Ne mažiau svarbi ir mokinių asmeninė pažanga, kuri skatina džiaugtis savo pasiekimais, padeda įveikti nesėkmes ir išsaugoti tikėjimą savo jėgomis.

„Tikėjimas ir pasitikėjimas kiekvienu ugdomu vaiku svarbus visavertės asmenybės vystymuisi, nes didina jo saugumo jausmą, pozityvų nusiteikimą, atsakomybę už mokymąsi, skatina drąsiau siekti išsikeltų tikslų, nebijoti klysti, priimti naujus iššūkius kaip kelią į tobulėjimą ir sėkmingiau pasirengti gyvenimo iššūkiams“, – sakė N. Šidlauskienė.

Anot Trakų rajono mero Andriaus Šatevičiaus, būtent įvairi veikla padėjo mokykloms pasiekti teigiamų pokyčių.

„Yra kelios sudėtinės ir svarbios projekto „Kokybės krepšelis“ dalys. Mokytojai kelia kvalifikaciją – mokosi organizuoti šiuolaikines pamokas, keičiasi patirtimi. Kita dalis – mokyklos įsigyja įrangos bei stiprina mokinių gebėjimą dirbti naudojantis ir ja, ir kitomis šiuolaikinėmis priemonėmis.

Svarbus yra ir ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas. Taigi reikia ne tik pokyčių ugdymo planuose, bet ir įvairių veiklų, kurios padėtų sudominti kiekvieną mokinį. Sudominimas ir yra svarbiausia ugdymo sėk­mė“, – patikino A. Šatevičius.

Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendinamas projektas „Kokybės krepšelis“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Projekto tikslas – pagerinti mokinių ugdymosi pasiekimus, įgyvendinant pokyčius savivaldybėse ir mokyklose. Projektas aprėpia 270 bendrojo ugdymo įstaigų. Bendra šio projekto vertė siekia 30,32 mln. eurų. Mokykloms skiriamos tikslinės lėšos veiklos tobulinimo planui įgyvendinti per dvejus mokslo metus. Projekto vykdymo truk­mė – 2019–2023 m.

 

 

 

 

 

Užs. Nr. 348